Interviu su pastoriumi Kobia, Ekumeninės Bažnyčių tarybos generaliniu sekretoriumi

Pastorius Samuel Kobia, Ekumeninės Bažnyčių tarybos generalinis sekretorius, lankydamasis Romoje, dalyvaudamas Maldos už krikščionių vienybę savaitės iniciatyvose, atsakė į Šventojo Sosto dienraščio „l’Osservatore Romano“ klausimus.

Primename, kad Ekumeninė Bažnyčių taryba (arba Pasaulinė Bažnyčių taryba) šiuo metu vienija 347 Bažnyčias ir bendruomenes visuose kontinentuose, daugiausia priklausančias protestantiškai tradicijai. Po Vatikano II Susirinkimo buvo užmegzti svarbūs, nors ir ne visada tolygūs, ekumeniniai kontaktai tarp Romos katalikų Bažnyčios ir Ekumeninės Bažnyčių tarybos.

Pastorius Kobia atsakydamas į klausimus apie ekumenizmo eigą dešimtmečių bėgyje, pabrėžė, kad Maldos už krikščionių vienybę savaitė XX amžiaus pradžioje tapo iššūkiu priešiškumui ir neapykantai, varžyboms, pastūmėjusioms krikščioniškas valstybes link I Pasaulinio karo. Tuo metu dar niekas neįsivaizdavo, kad liuteronai, anglikonai, reformatai po kelių dešimčių metų kartu darbuosis Pasaulinėje Bažnyčių taryboje, kad po Vatikano II Susirinkimo atsiras svarbi ekumeninio bendradarbiavimo patirtis su Romos katalikų Bažnyčia.

Kalbėdamas apie ekumenizmo sunkumus, pastorius Kobia pažymėjo, jog tenka spręsti nelengvus teologinius ir moralinius klausimus. Antai, jei katalikų ir ortodoksų Bažnyčios pabrėžia vyskupo vaidmenį, tai kai kurios Ekumeninės Bažnyčių tarybos narės jo nepripažįsta. Tačiau šiandien didžiausias įtampas sukelia gal net ne „klasikiniai“ teologiniai klausimai, o moralinės problemos. Pasak kai kurių, nuo šių moralinių problemų sprendimo priklauso visos Evangelijos priėmimas arba atmetimas. Kai kurie problemą formuluoja taip: reikia rinktis arba vienybę, arba tiesą.

Komentuodamas konkretų Ekumeninės Bažnyčių tarybos ir Romos katalikų Bažnyčios bendradarbiavimą, pastorius Kobia priminė, kad Popiežiškoji krikščionių vienybės taryba pilnomis teisėmis darbuojasi Ekumeninės Bažnyčių tarybos Tikėjimo ir Konstitucijos komisijoje, kuri koordinuoja daugiašalį ekumeninį dialogą. Jis taip pat priminė, kad savo pontifikato pradžioje popiežius Benediktas XVI pažadėjo, jog jis pilnai rems ekumenizmą ir patvirtino, jog Šventasis Tėvas, kaip rodo jo parama kardinolui Kasper, Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkui, šio pažado laikosi.

Pastorius Kobia taip pat pasakojo apie pačios Ekumeninės Bažnyčių tarybos veiklą per šešias dešimtis savo gyvavimo metų. Iš pradžių įkurta Europoje ir JAV esančių Bažnyčių iniciatyva, Bažnyčių taryba netrukus išaugo ir 1961 metais tikrai tapo „pasauline“. Visuotinė asamblėja 1968 metais Upsaloje pakreipė Tarybos veiklą socialinio įsipareigojimo link, kovą prieš rasizmą ir neteisingumą padarant prioritetais.

1997 metų visuotinėje asamblėjoje Hararėje (Zimbabvės sostinėje) Taryba išgyveno gilią krizę, tačiau už tai dėkojame Dievui, nes parodė mūsų silpnuosius taškus, - sakė pastorius Kobia.

Anot jo, šiandien Bažnyčių taryba daug dirba taikos kūrimo ir palaikymo srityje, nedvejoja pasiųsti delegacijas, kurios padeda konfliktinių regionų Bažnyčioms atsakyti į sunkius iššūkius.

Daug diskusijų ir skirtingų reakcijų kelia sekuliarizmo iššūkis. Neabejotina, kad visiems reikia prisitaikyti prie naujų socialinių sąlygų, naujo mentaliteto, tačiau kiek ir kaip? Kaip prisitaikyti, bet tuo pat metu netapti pamatinių krikščioniškų vertybių išsižadančiu reliatyvistu?

Pastorius Kobia taip pat pabrėžė ekumenizmo rimtumą ir aktualumą kiekvienam. Tai nėra tik tolima teorinė problema, tik sąvokų apibrėžimai, bažnytinio funkcionieriaus problema. Ne! Krikščionių vienybė gali nulemti gyvenimą, tad ir mirtį. Vienybė yra privaloma Bažnyčios liudijimui pasaulyje. (rk)