Kun. Kęstutis Kėvalas apgynė disertacija „Laisvosios ekonomikos šaltiniai ir tikslai pagal encikliką Centesimus annus“.

Svetlana Adler:

Sausio 18 d. Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto Didžiojoje auloje, kuri vos sutalpino susidomėjusius teologijos mokslu, kun. Kęstutis Kėvalas apginė ketvirta nuo fakulteto atsikūrimo Teologijos daktaro disertaciją tema : “Laisvosios ekonomikos šaltiniai ir tikslai pagal encikliką “Centesimus annus”. Šis darbas ne tik tarpdisciplininis, apjungiantis teologijos ir ekonomikos mokslus, bet ir tarpuniversitetinio bendradarbiavimo, peržengiančio valstybių ribas ir kultūrinius skirtumus vienas iš pavyzdžių. Mokslinis darbo vadovas Dr. Samuel Gregg iš Mičigano valstijos (JAV), komisijos nariai buvo teologai, teisininkas ir ekonomistas. Disertacijoje atskleid˛iama, kad teisingai suprasta laisvoji rinka yra paremta žmogaus laisvės bei krikščioniškosios antropologijos supratimu Katalikų Bažnyčios socialiniame mokyme. Disertacijos išvadose teigiama, kad egzistuoja nauja Katalikų Bažnyčios socialinio mokymo galimybė: vystyti „rinkos teologijos“ sritį, t. y. tyrinėti laisvosios rinkos principus teologinių sampratų kontekste, tokių kaip: žmogus – Dievo atvaizdas, Įsikūnijimas, Švč. Trejybė bei šv. Eucharistija. Disertacija teikia teologinį pagrindimą, aiškindama būtinas laisvosios ekonomikos veikimo sąlygas, rodo, kad laisvosios ekonomikos šaltiniai ir tikslai yra randami „žmogaus asmenybės, jo nepakartojamos vertės koncepcijoje“ (CA 11). Disertacijoje tai pat iliustruojama, kaip teologijos dėka galima būtų siekti „evangelizuoti“ rinkos ekonomiką. Kauno technologijos universiteto profesorius Vytautas Snieška džiaugėsi, kad disertacijoje nerado prieštaravimų ekonomikos mokslui ir teigė, kad ji gali būti įdomi ekonomikos krypties mokslininkams.

Disertacijos ginimo metu vystėsi mokslinė diskusija kurioje, buvo paliesti naujosios evangelizacijos, ekonominio gailestingumo (netapatinant jo su labdaros akcijomis) ir teisingumo principų taikymo galimybės Lietuvoje. Buvo akcentuojami laisvės supratimo skirtumai krikščioniškame ir sekuliariame pasaulyje: laisvė daryti ką nori ir laisvė daryti ką reikia ir kas teisinga.