Popiežiaus Benedikto XVI kalba Arabiškų regionų lotynų vyskupams

Baigėsi praėjusį pirmadienį prasidėjęs Arabiškų regionų lotynų vyskupų konferencijos vizitas „ad Limina“ Vatikane.

Ši konferencija, padalinta į devynias bažnytines teritorijas, apima 16-os valstybių teritoriją ir Palestinos autonominę teritoriją. Beveik visuose šios konferencijos apimamuose kraštuose krikščionys sudaro didesnę ar mažesnę mažumą, tuo tarpų kitų religijų išpažinėjai, dažniausiai musulmonai - daugumą. Arabiškų regionų vyskupų konferencija apima teritorijas, kurios Bažnyčiai yra be galo svarbios tiek dėl jų istorijos, tiek dėl dabartinės geopolitinės situacijos. Istoriniu požiūriu jose gimė ir gyveno vienos iš pirmųjų krikščionių bendruomenių, palikusios mums tai, ką vadiname „ankstyvąją krikščioniška literatūra“, geopolitiniu požiūriu jose sprendžiasi ištisų valstybių, tad ir krikščionių jose likimai – pakanka paminėti Libaną, Iraką ir Izraelį su Palestina.

Pradėdamas savo kalbą Arabiškų regionų lotynų vyskupams popiežius, po kelių pasveikinimo ir padėkos žodžių jiems ir jų bendruomenėms, taip pat pabrėžė tai, kad pastarosios sudaro mažą visuomenės dalį. Tai jas vienijantis bruožas, nepaisant to, kad kitais atžvilgiais jų situacija gali būti gana skirtinga.

Šventasis Tėvas taip pat pabrėžė, kad jis teikia didelę reikšmę vyskupų atstovaujamų vietinių Bažnyčių krikščioniškam liudijimui, primindamas savo laišką Artimųjų Rytų krikščionims, kuriuo 2006 metų pabaigoje norėjo parodyti visuotinės Bažnyčios solidarumą su jais.

Jūsų kraštuose, - sakė vyskupams popiežius, - galo neturinti prievartos grandinė, nesaugumas, neapykanta visų gyvenimus labai apsunkina ir kartais tampa baime dėl pačios bendruomenės išlikimo. Tai iš tiesų didelis iššūkis jūsų sielovadinei tarnystei, kuri turi sustiprinti tikinčiųjų tikėjimą ir brolystę; tikrumu, kad Viešpats niekad nepalieka tų, kurie į jį atsigręžia pagrįstą viltį. Ši tikra viltis teikia stiprybę ir drąsą gyventi kaip Kristaus meilės liudytojams.

Popiežius taip pat palietė emigracijos problemą, kuri yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių sumažėjo kai kurių kraštų ar rajonų krikščionių bendruomenės. Yra suprantama, - kalbėjo popiežius, - kad sąlygos verčia krikščionis palikti savo šalį ir ieškoti svetingos žemės, kurioje galėtų patogiau gyventi. Tačiau reikia drąsinti ir stipriai palaikyti tuos, kurie nusprendė likti ištikimi savajai žemei tam, kad ji netaptu tik archeologiniu palikimu be bažnytinio gyvenimo. Aš remiu visas iniciatyvas kurių jūs imatės socio-ekonominių sąlygų pagerinimui ir kviečiu visą Bažnyčią taip pat jas paremti.

Dar vienas popiežiaus paminėtas aspektas buvo krikščionių vienybė. Arabų regionuose yra kelios vietinės Bažnyčios – maronitai, chaldėjai, sirų katalikai, armėnų katalikai, melkitai - kurios yra katalikų Bažnyčios dalis, tačiau kurios turi kitokią liturgiją, negu kad Romos katalikai. Šventasis Tėvas palinkėjo didesnio bendravimo ir bendradarbiavimo tarp skirtingų apeigų katalikų.

Popiežius Benediktas XVI taip pat neužmiršo tų darbų ir veiklos sričių, kuriose Arabų regionų krikščionys pagal galimybes nuo seno jau yra įsipareigoję – švietimo, sveikatos apsaugos įstaigų, vargšų šalpos organizacijų išlaikymo ir administravimo. Šventasis Tėvas palinkėjo vyskupams, jų kunigams ir jų tikinčiųjų bendruomenėms ištvermės bei drąsos, visada išlaikant pagarbą visiems esantiems aplink. (rk)