Maldų už krikščionių vienybę savaitės pradininkas Paul Wattson

Maldų už krikščionių vienybę savaitės pradininkas Paul Wattson

Maldų už krikščionių vienybę aštuondienį prieš šimtą metų sumanė ir iniciavo Paul Wattson, amerikiečių protestantų episkopalų kunigas, vėliau tapęs kataliku. Savo tėvo, irgi episkopatų kunigo įtakojamas, jaunasis Paul Wattson laikė savo gyvenimo tikslu pamokslaujančios episkopalų draugijos įsteigimą. Iš pradžių jam nelabai sekėsi. Tuomet dar nebuvo tradicijos protestantiškose bendruomenėse kurti vienuolines draugijas, todėl tikintieji įtariai vertino kunigo sumanymą. Tačiau atkakliai rūpindamasis šiuo sumanymu ir pasitikėdamas Dievo valia, Wattson toliau puoselėjo mintį. Tuomet jam iškilo klausimas, kaip pavadinti besiformuojančią draugiją. Vardą jis parinko atsitiktinai, vieną 1893 metų vasaros dieną vartydamas Šv. Raštą, perskaitęs apaštalo šv. Pauliaus laiško romiečiams žodžius: „Negana to – dar galime didžiuotis Dievu per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, kuris mus sutaikino“ (Rom 5, 11).

„Susitaikymo draugijos“ vyrų atšakos steigėjas Paul Wattson laiške „Susitaikymo draugijos“ moterų atšakos steigėjai, sesei Lurana White, prisiminė, jog anuomet, skaitant apaštalo Pauliaus laiško ištrauką, jį labiausiai sužavėjo žodis „susitaikymas“. Kartodamas šį žodį ir jį užrašęs skiemenimis Wattson įžvelgė ištisą draugijos krikščionių vienybės programą: kiekvienas žodžio skiemuo sudarė po atskirą žodį, o žodžiai posakį, išreiškiantį vienos minties idėją, vienybę („susitaikymas“, angliškai „atonement“: at-one-ment).

Malda ir veiksmais siekti visų krikščionių vienybės turėjo būti vienas iš pagrindinių steigiamos „Susitaikymo draugijos“ tikslų, nors ekumeninės dvasios ugdymas daugeliui XX amžiaus pabaigos krikščioniškų bendruomenių dar tikrai nebuvo gyvybiškai svarbus krikščioniškajam liudijimui.

„Susitaikymo draugijos“ vyrų ir moterų atšakų steigėjai, tuomet dar episkopalai, Wattson ir White, 1898 metais vieningai nutarė diegti bendrijoje šv. Pranciškaus neturto dvasią ir skatinti maldą už Bažnyčios vienybę. Wattson davė vienuolinius įžadus 1899 metais ir pasivadino Pauliumi. Įsikūrę kukliuose draugijos namuose Graymoor’e, Niujorko valstijoje, Wattson ir White siekė savo pašaukimą paversti tikrove, visų pirma stengdamiesi įtikinti anglikonus susivienyti su katalikų Bažnyčia. Tačiau tokia mintis nebuvo populiari. Krikščionių vienybės pionierių nepalaikė episkopalų bendruomenės nariai. Tačiau abu „Susitaikymo draugijos“ kūrėjai toliau vadovavosi įsitikinimu, jog tikrojo džiaugsmo vaisiai yra ne turtai ir populiarumas, o Dievo valios vykdymas pagal Sutaikintojo Jėzaus Kristaus pavyzdį, sekant šv. Pranciškaus nurodytu mažuoju neturto keliu.

1907 metai buvo kritiški Wattson ir White pradėtam bandymui. Bendrijos steigėjai susidūrė su jų galva niekuo nepagrįstu ir krikščionių vienybės siekiui žalingu Episkopalų Bažnyčios generalinio suvažiavimo nutarimu leisti kitų konfesijų kunigams pamokslauti episkopalų pamaldose. Būtent šiame dvasinės kančios kontekste Wattson su bičiuliu iš Anglijos, kun. Spencer Jones, 1908 metais įkūrė maldų aštuondienį už Bažnyčios vienybę.

Tapę katalikais 1909 metais „Susitaikymo draugijos“ steigėjai Wattson ir White bei neskaitlingi draugijos vienuoliai, vyrai ir moterys, drąsiai tęsė pastangas siekti Bažnyčios vienybės. Tačiau jiems ir katalikų Bažnyčioje tai buvo nelengvas iššūkis. Kai kuriems katalikams net atrodė, kad Graymoor’e įsikūrę „Susitaikymo bendrijos“ vienuoliai ir vienuolės tebėra „slapti protestantai“.

„Susitaikymo bendrijos pranciškonių seserų draugijos“ steigėja s. Lurana White mirė 1935 metais, pamačiusi kaip sėkmingai draugija išplėtė veiklą toli už JAV valstijų ribų, Kanadoje, Italijoje, Anglijoje, Airijoje, Japonijoje ir Brazilijoje.

t. Paul Wattson mirė 1940 metais nesulaukęs krikščionių vienybės svajonės išsipildymo, tačiau jo pradėta Oktava už Bažnyčios vienybę neša gausius dvasinius vaisius visai Bažnyčiai.

„Susitaikymo draugijos“ steigėjas t. Paul Wattson ne kartą yra sakęs, jog Oktavos už Bažnyčios vienybę arba, kaip dabar oktava vyra vadinama, Maldų už krikščionių vienybę savaitės pirmieji vaisiai buvo „Susitaikymo Draugijos“ priėmimas į katalikų Bažnyčią 1909 metais.

Katalikų Bažnyčioje Maldų už krikščionių vienybę savaitę oficialiai įvedė popiežius Benediktas XV 1916 metais. Ji kasmet yra švenčiama aštuonias dienas nuo sausio 18 iki sausio 25 dienos. Šias datas parinko Paul Wattson. Visiems žinoma, jog Bažnyčios liturginiame kalendoriuje apaštalo šv. Pauliaus atsivertimo šventę yra sausio 25-oji. Tačiau esame pamiršę, jog anuomet, Bažnyčios liturginiame kalendoriuje sausio 18-ąją būdavo švenčiama Šv. Petro sosto šventė. Taigi, maldų už krikščionių vienybę aštuondienis anuomet remdavosi dviem labai svarbiomis Bažnyčios vienybei figūromis - Romos dangiškaisiais globėjais Petru ir Pauliumi.

Naują reikšmingą postūmį švęsti Maldų už krikščionių vienybę savaitę sudavė prancūzų abatas Paul Couturier, sudaręs pagrindą kitų konfesijų krikščionims paprasčiau įsijungti į Maldų už krikščionių vienybę savaitę. Šią maldų tradiciją, pradėtą t. Paul Wattson ir praplėstą abato Paul Couturier dar labiau paskatino Vatikano II susirinkimas, pakartotinai priminęs maldų už vienybę svarbą. (sk)