Šeima remiama tik Lietuvoje?

Paskutiniais keliais mėnesiais Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė daug publikacijų, kuriose buvo aptariama šeimos politika. Diskusijoms pretekstu tapo šeimos koncepcijos ir politikos klausimų nagrinėjimas seime.

Be balsų, kad tokio įstatymo seniai reikėjo, taip pat netrūko ir abejojančių tokio įstatymo tikslingumu. Abejonių buvo pareikšta, viena vertus, dėl šeimos rėmimo įstatymo juridinių aspektų, klausiant ar nebuvo galima padaryt geriau, ar nenukentės kitos visuomenės grupės. Antra vertus, radikalesnė kritika abejojo dėl pačios šeimos sampratos, kokia ji pateikta įstatyme. Neretai šios kritikos autoriai leido suprasti, kad tokia šeima yra „pasenusi“ institucija, remiama tik gajų Lietuvoje konservatyvių jėgų, „konservatyvumui“ čia suteikiant neigiamą prasmę, neatitikimą tiesai ir teisingumui. Šioje perspektyvoje pagalba šeimai buvo suvokta ir pateikta kaip diskriminacija, žmogaus teisių pažeidimas. Kad taip iš tikro yra, turėjo įrodyti skambūs pareiškimai, kad šeimos rėmimo įstatymas prieštarauja kokiai žmogaus teisių konvencijai ar chartijai, kurių normos priimtos visoje Europos Sąjungoje, bet tik ne Lietuvoje.

Tačiau ar tikrai šeimos rėmimo įstatymas yra tik vietinio lietuviško “konservatyvumo“ išraiška, neturinti analogų kitur? Ar tikrai grėsmingi kaltinimai žmogaus teisių konvencijų laužymu yra pagrįsti? Ar tikrai šeimos rėmimas yra anachronistinis ir diskriminacinis?

Tuo verčia abejoti daug faktų, tarp kurių galima paminėti vieną iš aktualiausių: Europos šeimų aljanso sukūrimo iniciatyvą. 2007 metų gegužės mėnesį ją pateikė tuo metu Europos Sąjungai pirmininkavusi Vokietija. Aljanso tikslas yra Europos Sąjungoje sukurti apsikeitimo patirtimi ir nuomonėmis apie šeimai palankios politikos tinklą.

Vokietijos šeimos, pagyvenusių žmonių, moterų ir vaikų ministerijos pateiktame Europos šeimų aljanso iniciatyvos pristatyme rašoma: „Į ateitį orientuota šeimos politika gali būti išreikšta paprastu konstatavimu: mums reikia daugiau vaikų šeimose ir daugiau šeimų visuomenėje“.

Toliau teigiama, kad šeima yra mažiausia socialinė bendruomenė ir todėl mūsų visuomenės socialinis centras. Reikia realiai stiprinti šeimos galimybes ir autonomiją. Tai reikia realizuoti per tokią politiką, kuri sukurtų „teigiamus parametrus“, reikalingų tam, kad asmenys apsispręstų turėti vaikų ir sukurti šeimą.

Pažymima, kad šiandieninė dilema yra pasirinkimas – tiek moterims, tiek vyrams - tarp darbo ir šeimos. Dažnai šeimą sukurti pageidaujama, tačiau jos atsisakoma dėl neigiamų pasekmių profesinei karjerai ir dėl pritarimo trūkumo visuomenėje, kiti baiminasi vaikų auginimo ir auklėjimo kaštų.

Sprendimas turėti šeimą ir vaiką visada yra individualus ir privatus. Valstybė negali ir nenori jo primesti. Tačiau gali sukurti sąlygas, kurios padėtų asmenims sukurti šeimą, padėtų išvengti pasirinkimo tarp karjeros bei šeimos dilemos ir sudarytų vaikams galimybes įgyti gerą išsilavinimą nepriklausomai nuo tėvų padėties.

Vaikų turinčiai šeimai turėtų būti teikiama pakankama finansinė parama, užtikrinanti šeimos ekonominį saugumą. Toks poreikis kyla iš konstatavimo, jog vienam iš tėvų dėl vaiko priežiūros palikus darbą, šeimos biudžetas neretai drastiškai sumažėja, kai, tuo tarpu, vaikų neturintys asmenys lieka ekonomiškai gerokai pranašesni ir tai tampa motyvu jų ir toliau neturėti.

Įdomus yra punktas, kuriame kalbama apie „kartų namus“, „išplėstinę šeimą“. Tai yra tokius namus, po kurių stogu gyvena trys arba net keturios kartos. Ir šis šeimos modelis, daug kur išnykęs bei daugelio nuomone „pasenęs“, iš naujo įvertintas Vokietijos pasiūlyme. Siūloma jį, atnaujintą, taip pat remti: juk kelių kartų buvimas po vienu stogu sukuria vertingą neformalų auklėjimo, gyvenimo patirties ir kasdieninių žinių mainų, tarpusavio pagalbos tinklą. Jaunesnioji karta vyresniems gali duoti viena, vyresnioji jaunesniems – ką kitą. Plačiau vertinant, tokie tinklai didina ir visos visuomenės santarvę.

Šeimos rėmimo politika turi būti įgyvendinta taip, kad neatimtų, nesumažintų ar nepadarytų skirtingomis galimybių moterims bei vyrams siekti išsilavinimo, profesinės karjeros ar įgyvendinti kitus gyvenimo projektus. (rk)