Japonų mokslininkas: „tarp embriono ir mano dukters – tik mažytis skirtumas“

2007 metų pabaigoje dvi mokslininkų ekipos, JAV ir Japonijoje, publikavo ataskaitas, kuriose pristatė technologiją, leidžiančią gauti „kamienines“ ląsteles iš odos ląstelių, pastarąsias genetiškai perprogramuojant.

Su kamieninėmis ląstelėmis, galinčių išsivystyti į bet kokį žmogaus kūno audinį, susijusių technologijų kūrimas yra laikomas nauju medicinos mokslo horizontu. Išmokus valdyti šių ląstelių vystimąsi, medicinos mokslo galimybės neregėtai išsiplėstų.

Tačiau, be technologinio aspekto, kamieninių ląstelių tyrimai visada buvo (bio)etinių diskusijų centre, mat iki šiol pagrindinis kamieninių ląstelių šaltinis buvo žmogaus embrionai. Kamieninių ląstelių paėmimas iš embriono reiškė jo sunaikinimą. Jei vieniems tyrimai su žmogaus embrionais yra leistini, nes embrionas nėra žmogus, ir turi būti nevaržomi, nes mokslo laisvė negali būti varžoma, tai kitiems šie tyrimai turi būti draudžiami dėl visiškai priešingų motyvų – žmogaus embrionas jau yra „žmogiška būtybė“, o mokslas ir mokslininkai negali atsiribot nuo etiškumo. Bažnyčia, bet ne tik ji, stoja pastarosios pozicijos pusėn.

Nesenas mokslininkų atradimas, leidžiantis gauti iš odos ląsteles su kamieninėms ląstelėms būdingomis savybėmis, galbūt leis užbaigti kontraversiją dėl žmogaus embrionų naudojimo kamieninių ląstelių tyrimams tokių tyrimų atsisakant. Daug laboratorijų ir žinomų mokslininkų jau paskelbė, jog pereis prie naujosios technologijos ir atsisakys žmogaus embrionų naudojimo. Buvo skelbiančių, jog tai vienas iš svarbiausių 2007 metų mokslinių laimėjimų.

Etinės diskusijos perspektyvoje reikšmingas aspektas yra tai, kad būtent etiškumo klausimas motyvavo amerikiečio James Thomson ir japono Shinya Yamanaka vadovaujamas mokslininkų ekipas sukurti „kamienines“ ląsteles nenaudojant žmogaus embriono.

2007 metų lapkričio 22 dienos „New York Times“ citavo Thomson žodžius: „jei žmogaus embrioninių ląstelių tyrimai jums nesukelia nors šiek tiek nepatogumų, reiškia jūs nepakankamai apie tai galvojot. Aš mąsčiau ilgai ir sunkiai (...)“. Dienraštis primena, kad būtent Thomson praėjusiame dešimtmetyje buvo vienas iš pirmųjų mokslininkų, kurie pradėjo naudoti tyrimams žmogaus embrionus.

Tas pats dienraštis praėjusių metų gruodžio 11 dienos numeryje publikavo ilgą interviu su japonų mokslininku Shinya Yamanaka, kuris papasakojo prieš aštuonerius metus patirtą išgyvenimą, tapusį jo mokslinių tyrimų stimulu. Pasak mokslininko, vienoje klinikoje bičiuliui pasiūlius pažiūrėt per mikroskopą į žmogaus embrioną, stebint pastarąjį jis staiga suvokė, jog tarp jo ir jo dukterų – tik „mažas skirtumas“. Nuo tada pradėjo galvoti, jog nebegalima tyrimams naudoti žmogaus embrionų kamieninių ląstelių ir jog turi būti kitas kelias, kurį, štai, ir atrado.

Su apgailestavimu tenka pridurti, kad radikalūs mokslo laisvės šalininkai ir jiems atstovaujanti žiniasklaida, kurių retorikoje Bažnyčios pastabos apie tai, kad mokslas turi tarnauti žmogaus asmeniui ir kad būtent mokslo tarnavimas žmogui nustato mokslinių tyrimų ribas buvo pateiktas kaip „tamsus religinis fundamentalizmas“, apie šiuos mokslininkų laimėjimus ir juos įkvėpusius motyvus atsiliepė labai kukliai arba nutylėjo. (rk)