Popiežiaus bendroji audiencija. Katechezės apie šv. Augustiną santrauka.

Po didžiųjų Kalėdų švenčių, norėčiau grįžti prie meditacijų apie Bažnyčios Tėvus ir šiandien kalbėti apie didžiausią lotynų Bažnyčios Tėvą, šv. Augustiną. Šį aistringo tikėjimo vyrą, garsėjusį nepaprasta išmintimi, ganytojišku uolumu, pažįsta taip pat ir tie, kas nėra susipažinę su krikščionybe ir ja negyvena, nes Augustinas paliko gilų pėdsaką visoje Vakarų ir viso pasaulio kultūroje. Augustino įtaka tokia didelė, kad galima sakyti, jog visi lotyniškos krikščionių literatūros keliai vedą į Hiponą. Ir iš to romėniškos Afrikos miesto, kurio vyskupas buvo Augustinas nuo 395 metų iki mirties 430 metais, išsišakoja pagrindiniai krikščionybės ir visos Vakarų kultūros keliai,- kalbėjo Popiežius.

Augustinas gimė Tagastėje, romėniškoje Afrikoje, 354 metų lapkričio 13 dieną. Jo tėvas Patricijus buvo pagonis, vėliau tapęs katechumenu; motina Monika buvo uoli krikščionė. Labai svarbus šios moters vaidmuo vėlesniems sūnaus pasirinkimams ir visam jo gyvenimui. Jos dėka Augustinas susipažino su Jėzumi, tapo katechumenu, tačiau jaunystėje nutolo nuo Bažnyčios gyvenimo. Augustinas gavo gerą išsilavinimą. Pirmiausia gimtajame mieste, paskui romėniškos Afrikos sostinėje Kartaginoje, studijavo gramatiką ir retoriką. Puikiai įvaldė lotynų kalbą. Kartaginoje jam teko perskaityti iki mūsų dienų neišlikusį Cicerono veikalą „Hortensius“, kuris, kaip vėliau rašė Augustinas „Išpažinimuose“, pakeitė jo gyvenimą, įžiebė troškimą siekti tiesos. Su Jėzumi susipažinęs jau vaikystėje, Augustinas ėmė studijuoti Šv. Raštą. Deja, galbūt dėl ne itin kokybiško vertimo į lotynų kalbą, Senasis Testamentas jį nuvylė. Tikėjosi jame surasti subtilią filosofiją, o surado tik pasakojimus apie karus ir žmonių negandas. Kaip tik tuo metu Augustiną sudomino manichėjų mokymas, jų skelbiama gėrio ir blogio kova. Stojimas į manichėjų gretas taip pat atvėrė karjeros perspektyvas, nes daug ano meto įtakingų žmonių buvo manichėjizmo išpažinėjai. Šiame gyvenimo laikotarpyje Augustinas susipažino su moterimi, su kuria susilaukė sūnaus Adeodato. Deja, berniukas po kelerių metų mirė. Kartaginoje Augustinas tapo garsiu retorikos mokytoju. Po neilgai trukusio susižavėjimo, vis dėlto Augustinas pradėjo tolti nuo manichėjizmo, nerasdamas jame atsakymų į jį kamavusius klausimus.

Palikęs Afriką, jis atvyko į Romą. Vėliau persikėlė į Milaną. Čia jį sužavėjo vyskupo Ambraziejaus pamokslai. Ambraziejus padėjo jam suprasti, kad Senasis Testamentas, kurio Augustinas iš pradžių nesuprato, tai ne kas kita kaip į Kristų vedantis kelias, kaip rengimasis Kristaus atėjimui – dieviškajam Logosui. Jame Augustinas surado visos filosofijos, viso racionalumo ir tikėjimo sintezę. Augustinas nusprendė būti krikščioniu ir 386 metų rugpjūčio 15 dieną pradėjo katechumenatą – rengimąsi krikštui. 387 metų balandžio 24 dieną, Velyknakčio liturgijos metu, Milano katedroje vyskupas Ambraziejus Augustiną pakrikštijo.

Tapęs krikščioniu Augustinas nusprendė grįžti į gimtąją Afriką ir tapti vienuoliu. Ostijos uoste, netoli Romos, laukiant laivo, netikėtai susirgo ir greit mirė Augustiną visą laiką lydėjusi motina Monika. 391 metais Afrikoje Augustinas priėmė kunigystės šventimus. Nors ketino tapti atsiskyrėliu ir atsidėti studijoms, aplinkybės lėmė, kad teko jam imtis sielovados darbo. 395 metais Augustinas buvo konsekruotas Hipono vyskupu. Ir nors iš pradžių manė neturįs pašaukimo būti ganytoju, Augustinas buvo pavyzdingas ir uolus vyskupas: aistringai pamokslavo, šelpė vargšus, steigė ir globojo vienuolių bendruomenes, ganytojiška veikla ir raštais grūmėsi su erezijomis. Trisdešimt penkeri vyskupavimo Hipone metai paliko gilų pėdsaką visame Šiaurės Afrikos Bažnyčios gyvenime. Dar gilesnius pėdsakus paliko Augustino kūryba. Augustinas 430 metų rugpjūčio 28 dieną, sulaukęs 76 metų amžiaus. Apie šv. Augustiną bus kalbama ir ateinančių trečiadienių bendrųjų audiencijų katechezėse,- pranešė Popiežius, baigdamas pirmąją pašnekesio apie šv. Augustiną dalį. (jm)