Prasidėjo 35-oji Jėzaus draugijos kongregacija. Kardinolo F. Rodé homilija

Šv. Ignacui generalinė kongregacija yra „darbas ir išblaškymas“, kuris nuo apaštalinių įsipareigojimų atitraukia daug kvalifikuotų Jėzaus Draugijos narių. Todėl Draugijos konstitucijose, skirtingai negu kad yra įprasta kitiems religiniams ordinams, nustatyta, jog (Draugijos) generalinė kongregacija yra sušaukiama tik pribrendus laikui ir nedažnai.

Yra būtina ją sušaukti dvejomis progomis: renkant vyresnįjį ir svarstant išskirtinai sudėtingas ar sunkias problemas, liečiančias visą Draugiją, - tokiais akcentais pradėjo savo homiliją kardinolas Franc Rodé pirmadienio ryte, šv. Mišiomis atidarant 35-ąją Jėzaus Draugijos generalinę konferenciją.

Anot jo, antrą kartą Jėzaus Draugijos istorijoje generalinė kongregacija susirenka rinkti naujo vyresniojo, dar esant gyvam jo pirmtakui. Pirmą kartą tai vyko 1983 metais, kada 33-oji generalinė kongregacija priėmė t. Arrupe atsistatydinimą, nebegalėjusį vadovauti dėl netikėtos ir sunkios ligos. Šiandien generalinė kongregacija susirinko, Viešpaties akivaizdoje, antrą kartą tam, kad padarytų pasirinkimą po to, kai bus priimtas beveik 25 metus Draugijai išmintingai ir lojaliai vadovavusio t. Kolvenbach atsistatydinimas.

Kardinolas Rodé pabrėžė rinkimų reikšmę: jie svarbūs ne tik todėl, kad ordino hierarchinė ir centralizuota struktūra konstituciškai suteikia vyresniajam pilną autoritetą valdyme, tačiau taip pat dėlto, kaip sakė šv. Ignacas, kad „galvos gerovė persiduoda visam kūnui, kokie bus vyresnieji, tokie bus žemesnieji“. Draugijos vyresnysis, pasak Ignaco, turi būti „žmogus labai susivienijęs su Dievu mūsų Viešpačiu ir gerai pažįstantis maldą“. Ignacas išvardija visą eilę savybių, kurias nelengva užtikti viename asmenyje ir savo pastabas baigia nurodydamas, kad jei kai kurių tų savybių trūktų, tegu netrūksta didelio gerumo, meilės Draugijai ir sugebėjimo išmintingai spręsti.

Kardinolas Rodé palinkėjo Jėzaus Draugijos generalinės kongregacijos nariams maldos šviesoje, Šventosios Dvasios vedime padaryti svarbiausius pasirinkimus, išnagrinėti svarbiausius, viso ordino identitetą ir veiklą liečiančius klausimus, atnaujinti vienybės jausmą su visa Bažnyčia, suvokti kokie yra nūdienos iššūkiai ir kokie atnaujinti atsakymai, remiantis Raštu ir Tradicija, gali būti į juos pateikti.

Kardinolas Rodé taip pat akcentavo vis didėjantį atstumą tarp tikėjimo ir kultūros, labai apsunkinantį evangelizavimo darbą. Nuo to, kokios kultūrinės nuostatos formuojasi, labai priklauso ir tikėjimo į Dievą, dangaus bei žemės Kūrėją, priėmimas.

Būti tarpininkais tarp Bažnyčios ir visuomenės, tarp tikėjimo ir kultūros, tarp religijos ir sekuliarizmo yra sunki užduotis, - sakė kardinolas Rodé, - neretai nepatogi ir rizikinga, mažai vertinama ir kartais klaidingai suprantama, tačiau taip pat – būtina Bažnyčiai. (rk)