Pirmojoje Naujųjų metų bendrojoje audiencijoje Šv. Tėvas kalbėjo apie Dievo Motina Mariją

Pirmoji popiežiaus Benedikto XVI 2008 metų bendroji audiencija buvo surengta didžiojoje Pauliaus VI audiencijų salėje Vatikane. Salė buvo pilnutėlė žmonių iš daugelio kraštų. Šv. Tėvas visų pirma, cituodamas Skaičių knygos laiminimo formulę, pasveikino visus bendrosios audiencijos dalyvius, o taip pat ir tuos, kurie Kalėdų švenčių metu, liudydami nuoširdžius linkėjimus, užtikrino jam savo dvasinį artumą:

„Viešpats telaimina ir tesaugo tave! Teleidžia Viešpats šviesti tau savo veidą ir tebūna tau maloningas! Tepažvelgia Viešpats į tave maloniai ir tesuteikia ramybę!” (Sk 6, 24-26). Popiežius priminė, jog ką tik pacituota laiminimo formulė iš Skaičių knygos buvo skaitoma pirmosios Naujųjų metų dienos liturgijoje, minit Švč. Mergelės Marijos, Dievo Gimdytojos, šventę.

Marijai Dievo Motinos titulą oficialiai suteikė Efezo susirinkimas 431 metais. Šis Marijos titulas yra labai glaudžiai susijęs su Kalėdų šventėmis ir yra pagrindinis kreipinys, kuriuo tikinčiųjų bendruomenė nuo amžių pagerbia Mergelės Marijos asmenį. Visi Marijai suteikiami titulai yra pagrįsti Marijos, kaip Išganytojo motinos, pašaukimo, t.y. žmogaus, kurį Dievas išrinkto savo išganymo planams įvykdyti. Jėzaus užgimimo atvaizdavimo centre matome Švč. Mergelę Dievo Motiną, kuri laiko ant rankų iškeltą kūdikį Jėzų, kad jį galėtų apmąstyti visi einantieji pašlovinti Viešpatį: piemenys, eiliniai Betliejaus gyventojai, Rytų išminčiai.

Jėzaus užgimimo nereikėtų laikyti praeities įvykiu. Tam tikru požiūriu ir mes esame Jėzaus užgimimo liudininkų – piemenėlių, Betliejaus gyventojų ir iš Rytų atkeliavusių išminčių amžininkai. Kaip jie, esame kupini to paties džiaugsmo, kai sakome, kad „Dievas yra su mumis“, nes galime ištarti „taip“ naujagimiui Jėzui ir jo Motinai, kuri yra ir mūsų motina. Bažnyčia, puošdama Mariją įvairiais privilegijuotais titulais, tai daro ne kad atitolintų Mariją nuo žmonių, bet kad ji jiems būtų dar artesnė. Liaudies pamaldumas visuomet vertino Jėzaus užgimimą ir Marijos dievišką Motinystę kaip du vieno ir to paties Žodžio įsikūnijimo slėpinio apsektus. Todėl svarbu, kad būtume atidūs Marijos svarbai mūsų asmeniniame ir Bažnyčios gyvenime.

Dievo Motinos titulas yra pagrindas visų kitų Marijai suteiktų titulų. Pirmiausia, Nekaltai Pradėtosios privilegija, pagal kurią Marija buvo apsaugota nuo gimtosios nuodėmės todėl, kad buvo išrinktą būti Išganytojo Motina. Taip pat Marijai skirta vienkartinė ir nepakartojama vieta tikinčiųjų bendruomenėje yra pagrįsta jos pašaukimo būti Išganytojo Motina ir Bažnyčios Motina. Pastarąjį titulą, vykstant Vatikano II susirinkimui, jai suteikė popiežius Paulius VI 1964 metų lapkričio 21 dieną. Būtent todėl, kad ji yra Bažnyčios Motina, Marija yra kiekvieno mūsų, kaip Kristaus mistinio kūno narių Motina.

Savo, kaip Mesijo, misijos įgyvendinimo kulminacijoje Jėzus kiekvienam iš mokinių, kaip brangų paveldą, paveda savo Motiną, Švč. Mergelę. Kliaukimės tad Marija, Dievo Motina, kad ji vestų mus per šį naują laikmetį, kurį mums padovanojo Dievas ir tepadeda tapti tikraisiais jos Sūnaus draugais, drąsiais jo Karalystės, jo taikos ir tiesos Karalystės kūrėjais pasaulyje. (sk)