Kam skirti 2008 metai?

Pagal jau nusistovėjusią tradiciją valstybės, tarptautinės institucijos, bendruomenės kasmet pasirenka vieną kurią temą, kuriai skiria daugiau dėmesio, skatina su ja susipažinti visus visuomenės narius.

Štai, Ukrainos graikų katalikų Bažnyčia 2008–ius paskelbė „Krikščioniško pašaukimo metais“. Šia tema norima pakviesti Ukrainos graikų katalikų tikinčiuosius įsigilinti į tai, kas yra „krikščioniškas pašaukimas“, atkreipiant dėmesį, jog tokio „pašaukimo“ įgyvendinimas nėra tik dvasininkų monopolis, tačiau kiekvieno sąmoningo krikščionio misija. Ypatingai šiomis temomis yra kviečiami diskutuoti jaunuoliai.

Katalikų Bažnyčia Indijoje, Keralos valstijoje, skyrė 2008 metus „Dievo Žodžio“ temai. Dievo Žodis yra išskirtinis tikėjimo šaltinis. Daug tikinčiųjų yra linkę įsigilinimą į Dievo Žodį palikti teologams, kai tuo tarpu tai ir jų pareiga. „Norime, kad tikintieji Bibliją iš stalčiaus perkeltų į savo kasdienį gyvenimą“, - sakė šios iniciatyvos autoriai.

Kelias iniciatyvas paskelbė Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) generalinė asamblėja.

2008 metai bus skirti kalboms. Šią iniciatyvą koordinuos UNESCO, JT agentūra švietimui, mokslui ir kultūrai. Ja norima pabrėžti kelių kalbų mokėjimo reikšmę šiandieniniame pasaulyje. Kalbų mokėjimas yra pamatinės reikšmės faktorius daugelyje sričių: socialinėje integracijoje, žinių įgijime, skirtingoms kultūroms priklausančių asmenų susikalbėjime. Tačiau jei yra tikrai svarbu mokėti vieną ar kelias kalbas, kurios yra įgijusios tarptautinį statusą, tai lygiai taip pat svarbu išsaugoti mažai paplitusias kalbas ir dialektus, kurie taip pat sudaro žmonijos kultūrinį paveldą.

Tuo tarpu kita JT agentūra, Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), koordinuos iniciatyvą „Tarptautiniai bulvės metai“.

Kiekvieno krašto mitybos tradicijose egzistuoja viena ar kelios maistinės kultūros, kurias galima pavadinti „bazinėmis“: iš jų gaunami produktai yra neatskiriama daugybės receptų dalis, dažnai sudaro kiekybiškai didžiausią suvalgomo maisto dalį.

Kukurūzai, grūdinės kultūros ir ryžiai yra labiausiai pasaulyje paplitusios bazinės maistinės kultūros. Bulvės yra ketvirtoje vietoje. Žinoma, kad jos jau buvo auginamos Pietų Amerikoje prieš 8000 metų. Į Europą jas atgabeno ispanai XVI amžiuje ir šiandien jos auginamos visuose kontinentuose. Pagal 2006 metų duomenis, pasaulyje buvo užauginta 315 milijonų tonų bulvių.

„Tarptautinių bulvės metų“ iniciatyvos tikslas yra prisidėti prie taip vadinamo „maistinio saugumo“ pasaulyje, t.y., bado nebuvimo, užtikrinant, kad kiekvienas, net ir kukliausiai gyvenantis, galėtų įsigyti pačių reikalingiausių išsimaitinimui produktų. Daugelyje valstybių gyventojų skaičius didėja, todėl yra ypatingai svarbu, kad jose būtų žinoma kaip auginti ir naudoti įvairias, galbūt anksčiau nežinomas maistines kultūras.

Kitos JTO iniciatyvos pavadinimas yra „Tarptautiniai planetos Žemės metai“, kuri siejasi su pastaraisiais keliais metais ypatingai ne tik ekspertų rateliuose, bet ir žiniasklaidoje bei visuomenėje aptariamais klausimais: natūralių resursų naudojimu, ekologiniu saugumu, atsinaujinančių energijos šaltinių ieškojimu, švaraus ir geriamo vandens prieinamumu.

Su ankstesne tema kažkiek yra susijusi dar viena JTO iniciatyva – „Sanitarinių-higieninių paslaugų metai“. Sanitarinės-higieninės sistemos egzistavimas bei efektyvus veikimas yra vienas iš valstybės išsivystymo kriterijų. Ir priešingai, jos nebuvimas tuo pat metu reiškia prastą visuomenės sveikatą, didelį vaikų mirtingumą, mažą suaugusiojo gyvenimo trukmę, didelę užsikrėtimo perduodamomis ligomis, galinčiomis pasiekti epidemijos mąstą, riziką.

Kai kurios 2008 metams skirtos iniciatyvos prasidėjo jau praėjusių metų pabaigoje. Iš svarbesnių reikia paminėti 2007-ųjų gruodžio 10 prasidėjusius ir iki 2008-ųjų gruodžio 10 truksiančius „Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos atminimo metus“, kuriais JTO generalinė asamblėja panoro pažymėti šio fundamentalaus dokumento pasirašymo šešiasdešimtąsias metines. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija yra pačių JT moralinis kodeksas, tarptautinės teisės normų gairė ir kriterijus. Turbūt nereikia abejoti, kad istorikų darbuose ši Deklaracija bus įvardina kaip vienas iš reikšmingiausių XX amžiaus dokumentų.

Taip pat praėjusį gruodžio mėnesį Europos Sąjungos Komisijos iniciatyva prasidėjo „Tarpkultūrinio dialogo metai Europoje“. Išnykus šimtametėms sienoms tarp Europos valstybių išgyvename iki šiol neregėtą žmonių mobilumo fenomeną, daugybė žmonių trumpam ar ilgam laikui persikelia gyventi į kitą šalį, kurioje sutinka žmones su skirtinga kultūra. Kaip vertinti šį skirtingumą, kaip vertinti nuosavą kultūrą ir kitą kultūrą? Kaip integruoti į seniau kultūriniu monolitiškumu pasižymėjusių visuomenių gyvenimą naujas dideles bendruomenes, kurios susikūrė atvykus tūkstančiams žmonių iš kitų kraštų? Tai tik keli labai konkretūs ir svarbūs klausimai iš tos, rodės, abstrakčios „tarpkultūrinio dialogo“ temos. (rk)