Popiežiaus užuojauta Pakistanui

Popiežius Benediktas XVI pareiškė užuojautą dėl buvusios Pakistano premjerės ir Pakistano liaudies partijos vadovės Benazir Bhutto mirties. Užuojautos telegramą, Šventojo Tėvo vardu, Pakistano katalikų vyskupų konferencijos pirmininkui vyskupui Lawrence John Saldanha pasiuntė Vatikano Valstybės sekretorius kardinolas Tarcisio Bertone.

Šventasis Tėvas užjaučia nužudytosios politikės šeimą ir visą Pakistano tautą,- rašoma telegramoje. Popiežius taip pat meldžia, kad būtų vengiama smurto ir kad, dedant visas įmanomas pastangas, būtų kuriama tarpusavio pagarbos ir pasitikėjimo atmosfera, taip labai reikalinga, visuomenės santarvė išsaugojimui ir politinių institucijų efektyviam veikimui.

* * *

Pakistano krikščionys susirūpinę dėl šalyje susidariusios pavojingos padėties, nes religinių mažumų likimas labiausiai priklauso nuo visuomenės stabilumo ir santarvės.

Ketvirtadienį nužudytoji Pakistano opozicijos lyderė, buvusi premjerė ir kandidatė į premjerus Benazir Bhutto, jau penktadienį, kaip reikalauja islamo papročiai, buvo palaidota šeimos mauzoliejuje, Garhi Khuda Bakhsh miestelyje, šalies pietuose. Nors Benazir Bhutto nužudymu buvo apkaltinta Al Qaeda, tačiau laidotuvių dieną kone visame Pakistane vyko demonstracijos prieš šalies prezidentą generolą Musharrafą, daugelio laikomą tikruoju kaltininku. Penktadienį Islamabade, Karačyje ir kituose Pakistane miestuose vykusiose riaušėse žuvo ne mažiau kaip dvidešimt žmonių.

Nepaisant vienos pagrindinių Pakistano politinių jėgų – Liaudies partijos – lyderės mirties, rinkimai Pakistane, kaip buvo numatyta, vyks sausio 8 dieną. Bent taip, nepaisydami demonstrantų reikalavimų, tvirtina prezidentas ir kitų rinkimams besiruošiančių partijų vadovai.

Nepriklausomai Pakistano valstybei šiemet sukako 60 metų. Buvusi britų Indija, 1947 metais buvo padalinta į dvi dalis – induistų daugumos gyvenamą Indijos Sąjungą ir musulmonų daugumos Pakistaną. Nors pats Indijos ir Pakistano atsiskyrimas įvyko palyginti taikiai, tačiau greit prasidėjo įtampos ir karų laikotarpis dėl Kašmyro regiono, pasibaigęs tik 2003 metais. Praėjus keliolikai metų nuo Pakistano nepriklausomybės paskelbimo, prasidėjo ir vidaus karas, 1971 metais pasibaigęs rytinės dalies atsiskyrimu ir nepriklausomo Bangladešo susikūrimu.

1977 metais Pakistane įvyko pirmasis karinis perversmas. Generolas Zia-ul-Haq nuvertė Ali Bhutto, Benazir Bhutto tėvą ir vėliau jį, kaltinamą korupcija, pakorė. 1988 metais, pasibaigus kariuomenės valdymui, premjere buvo išrinkta 35 metų amžiaus Benazir Bhutto. Po dvejų metų ji buvo apkaltinta korupcija ir priversta atsistatydinti. Antrą kartą Pakistano premjere Benazir Bhutto tapo 1993 metais, tačiau irgi trumpam. 1999 metais valdžią Pakistane paėmė generolas Musharrafas. Pakistano parlamentas perversmą legalizavo. Parlamento įpareigotas, o šiuo metu ir tarptautinės bendruomenės spaudžiamas, Musharrafas sutiko atkurti normalų parlamentinį valdymą. Tai turėjo įvykti sausio 8-osios rinkimuose. Spalio mėnesį iš tremties Dubajuje į Pakistaną grįžo Benazir Bhutto ir ėmė vadovauti pirmuosius Pakistano nepriklausomybės dešimtmečius siekiančiai Liaudies partijai.

Benazir Bhutto nužudymas kelia rimtą grėsmę, ir šiaip netvirtam, Pakistano visuomenės sambūviui. Šiandien akivaizdžiai matomas islamizmo, tai yra islamo religinių normų perkėlimo į politinį gyvenimą, pavojus nėra naujas. Dar 1985 metais diktatorius generolas Zia-ul-Haq, bandydamas subalansuoti religijos įtaką politiniam gyvenimui, rinkėjus ir vietas parlamente paskirstė pagal tikybas. Musulmonai galėjo balsuoti tik už kandidatus į musulmonams rezervuotas vietas, mažumos religijų atstovai irgi galėjo balsuoti tik už savuosius. Tačiau tokia segregacija tik sustiprino skirtumus. Generolo Musharrafo laikais ši tvarka buvo panaikinta, tačiau religinė motyvacija politiniame gyvenime dėl to nesumažėjo.

Pakistanas yra viena didžiausių musulmonų valstybių pasaulyje – islamą išpažįstančių gyventojų skaičiumi antra po Indonezijos. Musulmonai sudaro 95 procentus gyventojų, krikščionys – 2 procentus. Islamizmo pavojus labiausia baugina krikščionis. Praeityje būta atvejų, kad suvedinėjant sąskaitas, musulmonai apkaltindavę krikščionis nusižengimais islamo Šariato teisei, Pakistane galiojančiai ir civilinėje sferoje. Būta ir mirties bausme neteisingai nuteistų krikščionių. Dėl pastarųjų atvejų labai energingai protestavo Pakistano katalikų Bažnyčia. Vienu atveju net nusižudė katalikų vyskupas, protestuojantis prieš neteisingą Šariato taikymą. Tad dabartinė įtampa ir neramumai, kuriuos ypatingai įaitrino Benazir Bhutto nužudymas, Pakistano krikščionims negali nekelti susirūpinimo ir baimės dėl ateities.

Pakistano katalikų Bažnyčiai šiuo metu priklauso daugiau kaip milijonas žmonių. Jie sudaro pusę visų Pakistano krikščionių ir mažiau kaip vieną procentą visų šalies gyventojų. Sielovadai vadovauja 8 vyskupai ir apie pustrečio šimto kunigų. (jm)