Kinijos Bažnyčia praėjus pusmečiui po Popiežiaus laiško

Po popiežiaus Benedikto XVI laiško Kinijos Bažnyčiai praėjo jau 6 mėnesiai. Apie Kinijos katalikų ir Bažnyčios situaciją katalikiškai naujienų agentūrai „ZENIT“ pasakojo kunigas iš Honkongo Yihm Sihua, kuris dažnai vyksta pastoraciniais tikslais į Kiniją.

Pasak kun. Sihua, nežiūrint Kinijos valdžios draudimų, visi norintys galėjo susipažinti su Popiežiaus laišku. Kai kurse vyskupijose buvo net tyliai išleistas laiškas, žinoma, gal net su tyliu valdžios pritarimu. Po Popiežiaus laiško Kinijai paskelbimo, buvo konsekruoti penki nauji vyskupai, pritarus Šventajam Sostui. Tai galėtų reikšti, anot kunigo iš Honkongo, kad Kinijos valdžia nori palikti atvirą galimybę deryboms.

Kun. Sihua taip pat įvardino tris teigiamus dalykus, kuriuos padarė Šventojo Tėvo laiškas. Visų pirma, Kinijos katalikams buvo nušviesta esama Bažnyčios padėtis jų šalyje. Gyvenant vietoje yra sunku suvokti, nes oficiali propaganda siekia suklaidinti tikinčiuosius, pateikiant klaidingą informaciją. Tuo tarpu Popiežiaus laiške pateikiama patikima informacija bei tikroviška esamos situacijos analizė.

Antra, popiežius Benediktas XVI pristato katalikų ekleziologiją, remiantis Kinijos situacija. Dabar kiekvienas gali sau užduoti klausimus ir ieškoti atsakymų bažnyčioje, kiekvienas gali dabar geriau suprasti tikėjimo brolius ir seseris, kurie padarė skirtingus pasirinkimus.

Galiausiai, Popiežiaus laiškas nuginklavo patriotinės ir pogrindinės katalikų bendruomenių ekstremistus. Dabar žengiama link susitaikinimo bei suvienijimo. Visus sieja bendras autentiškas tikėjimas. Tačiau dar lieka nemažai kliūčių, kurias būtina įveikti.

Viena iš didžiausių kliūčių, pasak kun. Yihm Sihua, yra vyskupų skirimas. Kinijos valdžia ieško sau lojalių kandidatų į vyskupus, palankių dabar vykdomai politikai, o Bažnyčia pirmiausia žiūri į kandidatų tikėjimo tvirtumą bei gebėjimą rūpintis tikinčiųjų geriu.

Taip pat išlieka didelė bet kokios religinės veiklos kontrolė iš valdžios pusės. Pogrindinė katalikų bendruomenė atsirado iš siekio išlaikyti integralų tikėjimą nuolatinės kontrolės bei politinio spaudimo akivaizdoje. Kunigas iš Honkongo pateikė du konkrečius religinės laisvės trūkumo atvejus. Gruodžio 4-ąją įvykę Kantono vyskupo šventimai vyko už religinius reikalus atsakingai institucijai viską tiksliai suplanavus. Ši Kinijos valdžios institucija nustatė, kad turės vadovauti liturgijai, buvo uždrausta perskaityti Popiežiaus bulę, užsieniečiai negalėjo dalyvauti apeigose, į katedrą galėjo įeiti tik išrinktieji.

Kitas kun. Sihua paminėtas religinės laisvės suvaržymo atvejis – tai visai nesenai miręs 68 metų vyskupas Dingxiang, kuris net 20 metų praleido kalėjime ir nuo 2006 metų gyveno artimiesiems nežinomoje vietoje. Vyskupui mirus, jo palaikų laidotuvės įvyko jau kitos dienos ankstų rytą be jokių religinių apeigų, nedalyvaujant nei tikintiesiems nei kunigams. Palaidojimo vieta dabar yra kontroliuojama vietos policijos. (kl)