Kolumbijos vyskupai kalėdiniame sveikinime paskelbė ypatingą maldą už visų pagrobtųjų išlaisvinimą.

Kolumbijos vyskupų konferencija paskelbė visų vyskupų kalėdinius linkėjimus, kurie yra papildyti jų malda už pagrobtųjų išlaisvinimą. Primindami šimtų pagrobtų tautiečių likimą, ganytojai su tikėjimu ir viltimi meldžia Visagalį, kad visi pagrobtieji greitai būtų išlaisvinti. Maldoje Kolumbijos vyskupai taip pat prašo gailestingąjį Dievą sustiprinti ir paguosti pagrobtųjų artimuosius ir draugus.

Kad visi veiksmai, kurių buvo imtasi humanitariniam susitarimui pasiekti nebūtų bergždi, bet leistų laimėti laimingus rezultatus, - pažymi maldoje Kolumbijos vyskupai.

Vyskupų maldoje minimos Bažnyčios viltys ir pastangos liudija apie vyskupų troškimą, jog Kolumbijos vyriausybės ir sukilėlių pokalbiai dėl pagrobtųjų išlaisvinimo patvirtintų lūkesčius.

Misijų žinių agentūra MISNA ketvirtadienį paskelbė, jog pagrindinė prieš vyriausybines pajėgas kovojanti grupuotė FARC, Kolumbijos revoliucinės ginkluotosios pajėgos, pareikalavo prezidento Uribės ir jo vyriausybės atsistatydinimo, kaip ženklo ir garantijos pagrobtiesiems paleisti. Pasak sukilėlių pajėgų vado pavaduotojo Raul Reyes, valdžios atsistatydinimo gestas būtų tarsi antspaudas, laiduojantis humanitarinį susitarimą ir garantija paleisti tuos pagrobtus žmones, dėl kurių išlaisvinimo šiuo metu derisi vyriausybė ir Kolumbijos revoliucinės ginkluotosios pajėgos.

Šioms dienomis buvo pranešta, jog kovotojai rengiasi išlaisvinti grupę pagrobtųjų ir perduoti juos Venesuelos valstybės vadovui Čavezui. Tarp jų yra bene žinomiausios Kolumbijoje įkaitės, senatorės Ingrid Betancourt sekretorė Clara Rojas, pagrobta prieš beveik šešerius metus, jos nelaisvėje gimęs sūnus Emmanuel ir buvęs parlamentaras, 2001 metais pagrobtas Consuelo Gonzales.

Šiuo metu Kolumbijoje pagrobtų žmonių yra daugiau kaip trys tūkstančiai. Dauguma pagrobtųjų yra pagrindinės ginkluotos grupuotės – vadinamųjų Revoliucinių Kolumbijos ginkluotųjų pajėgų - rankose. Tačiau žmonių grobimais taip pat dažnai užsiima ir smulkūs nusikaltėliai. Neretai grobimai naudojami kaip keršto, sąskaitų suvedinėjimo priemonė. Kolumbijos vyriausybė yra sudariusi sąrašą žmonių, dėl kurių bando derėtis su marksistų ginkluotomis gaujomis. Tačiau pastarieji vis keičia sąlygas, vis didina reikalavimus mainais už įkaitų paleidimą.

Liepos mėnesį Bogotoje įvykusioje demonstracijoje daugiau kaip milijonas žmonių reikalavo paleisti pagrobtuosius. Demonstrantai kreipėsi ir į pagrobimų organizatorius, pirmiausia į marksistų ginkluotąsias grupuotes, kurios žmonių pagrobimus naudoja ir kaip kovo priemonę, ir kaip savo veiklos finansavimo būdą; kreipėsi ir į šalies vyriausybę, reikalaudami konstruktyvios ir konkrečios strategijos kovoje su žmonių pagrobimais.

Taip pat Šv. Tėvas viešuose susitikimuose yra išreiškęs sielvartą dėl žmonių pagrobimų Kolumbijoje nelaimės. Praėjusią vasarą viename vidudienio maldos susitikime popiežius Benediktas XVI pasmerkė visame pasaulyje padažnėjusius žmonių pagrobimus.

„Dažnai, - sakė popiežius,- mane pasiekia prašymai padėti žmonėms, tarp jų ir katalikų kunigams, kurie įvairiose šalyse ir dėl įvairių priežasčių laikomi nelaisvėje. Visus juos prisimenu širdyje ir miniu maldose. Visų pirma galvoju apie Kolumbiją. Kreipiuosi į atsakinguosius už šiuos smerktinus veiksmus, idant suprastų kokį blogį jie daro ir sugrąžintų pagrobtuosius jų artimiesiems. Pagrobtuosius motiniškai tegloboja Švenčiausioji Mergelė Marija, visų žmonių Motina,- sakė popiežius Benediktas ragindamas išspręsti žmonių pagrobimo problemą.

Kolumbijoje, 2002 metų rudenį net buvo pagrobtas katalikų vyskupas. Tuometinis Lotynų Amerikos vyskupų konferencijų tarybos pirmininkas vyskupas Jorge Enrique Jimenez Carvajal buvo paleistas po dvi savaites trukusios nelaisvės. (sk)