Mokslinė-praktinė konferencija „Religijos vaidmuo asmens socializacijai“

Iš Kauno praneša Svetlana Adler:

Gruodžio 14 d. Stasio Šalkauskio kolegijoje, Kaune, vyko respublikinė mokslinė-praktinė konferencija “Religijos vaidmuo asmens socializacijai”. Visus atvykusius pasveikino Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius ir Stasio Šalkauskio kolegijos direktorius kun. Arvydas Kasčiukaitis Plenariniame posėdyje - teorinėje dalyje pranešėjai atskleidė asmens socializacijos esmę ir prasmę ir pabrėžė dvasinio ugdymo svarbą joje, ieškojo alternatyvios bendrojo lavinimo mokyklos sampratos, aptarė Stasio Šalkauskio pilnutinio ugdymo sistemą ir postmonedrnių laikų katechezę. Remiantis tyrimais buvo parodyta svarbi religijos reikšmė asmens socializacijos procese ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Statistiškai buvo pristatytas religinis pasiskirstymas Lietuvoje, apžvelgta kokias tikėjimo tiesas išpažįsta mūsų šalies gyventojai. Nors save laiko katalikais 80 % respondentų, daugumas jų išpažįstamos tikėjimo tiesos ir gyvenimo būdas neatitinka katalikiškųjų.

Praktinė konferencijos dalis buvo suskirstyta į dvi sekcijas: asmens dvasinis ugdymas ir skirtingų grupių socializacijos ypatumai. Apibendrinant pirmąją sekciją buvo pastebėta, kad krikščioniškųjų bendravimo principų taikymas skatina asmenų socializacijos procesus, o jų netaikant vyksta asmens antisocializacija. Pasiūlytas vienas iš asmens dvasinio augimo būdų - Šv. Ignaco Dvasinės pratybos kasdienybėje, atskleista rekolekcijų savaičių dinamika. Buvo akcentuojama, kad dėstytojų ir mokytojų vertybės įtakoja studentus ir mokinius. Nors apgailestauta, kad nuolatinė tikėjimo praktika yra gana retas reiškinys, tačiau nepaisant to su amžiumi dorovinių vertybių svarba stiprėja.

Apibendrinant antrąją sekciją buvo akcentuojama, kad jaunimas ir suaugusieji nebeturi nuodėmės sampratos, todėl vengia išpažinties arba tai tampa tik religinių švenčių tradicija. Tikintis ir praktikuojantis jauni žmonės pavadinti misionieriais vartotojiškoje visuomenėje, kuriems reikia padėti atrasti pašaukimą ir kreipti juos ne į abstraktų dangų, bet į asmeninį santykį su Dievu. Buvo akcentuojama, kad įvairiom priklausomybėm sergančių žmonių problemos kyla ne iš kūno poreikių, bet dėl dvasinio skausmo, todėl pirmas išsilaisvinimo žingsnis yra tikėjimas. Nors senėjimo procesas yra natūralus, tačiau opi yra pagyvenusių žmonių izoliacija. Ja ir kitas socialines problemas padeda spręsti Caritas ir jų bendradarbiai parapijose. Buvo išsakyta mintis, kad didesnes pajams turintys žmonės lėčiau sensta. Pasidžiaugta, kad Lietuvoje jau vyksta religinis-dvasinis ugdymas kalėjimuose.