Šeštadienio, Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmės vidudienį, popiežius
Benediktas XVI kalbėjo Viešpaties Angelo maldą drauge su šia proga į Šv. Petro aikštę
susirinkusiais maldininkais.
Advento kelyje šviečia Nekaltai Pradėtosios Marijos
žvaigždė, „tikros vilties ir paguodos ženklas“ (LG 68). Mums, keliaujantiems pas Jėzų,
tikrąją šviesą, saulę, kuri išsklaido mirties sutemas istorijoje, reikia arčiau mūsų
esančių žiburių, reikia žmonių, kuriuose atsispindi Kristaus šviesa ir nušviečia mūsų
kelią. Kas gi gali būti šviesiau už Mariją? Kas geriau už ją gali mums būti vilties
žvaigždė, pažadėtosios išganymo dienos aušra? Dėl to, šiandien, artėjant Kalėdoms,
liturgijoje švenčiame Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmę – Dievo malonės slėpinį,
kuris apgaubė nuo pat pirmosios gyvenimo akimirkos moterį, išrinktą būti Išganytojo
Motina, ir apsaugojo ją nuo gimtosios nuodėmės. Žiūrėdami į ją, mes atpažįstame kiekvienam
žmogui skirto Dievo plano grožį ir didybę. Visi esame pašaukti meilės dėka tapti šventais
ir nekaltais, pagal Kūrėjo paveikslą.
Kokia tai didelė dovana! Mūsų motina
yra Nekaltai Pradėtoji Marija. Nuostabaus grožio ir Dievo meilės kupina Motina. Galvoju
ypač apie šiuolaikinį jaunimą, užaugusį aplinkoje persunktoje klaidingų laimės modelių.
Šiems vaikinams ir merginoms gresia vilties praradimas, nes jiems trūksta tikros meilės,
be kurios neįmanomas džiugus ir prasmingas gyvenimas. Ši problema ypatingai rūpėjo
mano garbiam pirmtakui Jonui Pauliui II, kuris ne kartą šių laikų jaunimui siūlė Marijos,
Gražiosios Meilės Motinos pavyzdį. Žinome daugybę atvejų kai jaunimas, paaugliai,
netgi vaikai tampa nemeilės aukomis, apgauti beširdžių suaugusiųjų, kurie meluodami
juos įvilioja į konsumizmo akligatvius. Netgi švenčiausi dalykai, tokie kaip žmogaus
kūnas – meilės ir gyvybės Dievo šventovė, tampa vartojimo daiktais. Kaip liūdna, kad
jaunimas nesugeba stebėtis, nemoka žavėtis kilniausiais jausmais, negerbia kūno, kuriame
slypi nepamatuojami žmogaus asmens slėpiniai.
Mąstyti apie tai mus skatina
Nekaltai Pradėtoji Marija, kurią kontempliuojame visą gražią ir šventą. Nukryžiuotasis
Jėzus prašė Joną ir mokinius paimti ją savo globon. Tą akimirką ji tapo visos žmonijos
Motina ir Vilties Motina. Į ją kreipiamės malda, mintimis keliaudami į Lurdą, kur
kaip tik šiandien pradedami ypatingi jubiliejiniai metai, kuriais minime 150 metų
sukaktį nuo Marijos apsireiškimo Massabielle grotoje. Nekaltai Pradėtoji Marija, jūrų
žvaigžde, šviesk mums ir vadovauk! (jm)