Pasaulinė konferencija apie klimatą Indonezijoje

Šių metų rugsėjo antroje pusėje Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) būstinėje Niujorke vyko aukšto lygio susitikimas „Ateitis mūsų rankose: klimato kaitos valdymo iššūkiai“. Šis susitikimas, kuriame dalyvavo per 150 valstybių delegacijos, 70 valstybių vadovai, tarp jų ir Lietuvos prezidentas, buvo pasiruošimas dar didesnei ir svarbesnei pasaulinei konferencijai, kuri kaip tik šiomis dienomis pradėjo savo darbus.

Gruodžio 3 prasidėjusi pasaulinė konferencija, kurią globoja Indonezijos vyriausybė, baigsis gruodžio 14 dieną. Jos tikslas yra susitarti dėl kovos su aplinkos teršimu principų ir nuspręsti dėl konkrečių priemonių. Jei konferencijos, kurioje buvo numatytas per 180 valstybių delegacijų dalyvavimas, derybos bus sėkmingos, tada galima tikėtis principinio susitarimo dėl klimato kaitos problemų sprendimą nustatančios ir reguliuojančios tarptautinės sutarties pasirašymo. Tokia sutartis 2012 metais turėtų pakeisti dabartinį Kyoto protokolą, įpareigojusį jį pasirašiusias valstybes, ypač išsivysčiusias, imtis priemonių, kurios mažintų anglies dvideginio, dar vadinamų šiltnamio dujomis, išmetimą į atmosferą. Manoma, kad būtent šios dujos įtakoja klimato atšilimą.

Kyoto protokolas buvo pasirašytas 1997 metais. Nuo to laiko buvo skirta daugybė lėšų tyrimams apie klimatą, kurie šiandien suteikė gerokai daugiau žinių apie klimato kaitą, negu kad turėtą 1997-aisiais.

Per pastarąjį dešimtmetį klimato pokyčio tema pasiekė ir plačiosios žiniasklaidos puslapius, kuriuose buvo perteiktos įvairios nuomonės, svyruojančios tarp dviejų radikalių kraštutinumų: jei, pasak vienų, debatai ir aliarmas dėl žmonijos veiklos įtakos klimatui yra visiškai nepagrįsti, o panika dėl klimato kaitos yra keliama dėl ideologinių motyvų, tai, pasak kitų, mūsų laukia iš tiesų katastrofiška ateitis, dėl kurios kalti mes patys. Jei viena kraštutinė pozicija teigia, kad žmonija turi ir gali toliau naudoti pasaulio resursus kaip iki šiol, tai kita suabsoliutina ekologiją ir žmogų suvokia kaip vienareikšmišką pavojų planetai.

Nuomonė, kad žmogaus veikla iš esmės prisidėjo prie klimato atšilimo pastaruoju metu laimi. Antai, Tarpvyriausybinio komiteto klimato pokyčiams (IPCC) šiais metais paskelbtas raportas, kurio rengimas truko šešerius metus, dalyvaujant 800 ekspertų ir 2500 revizorių, teigia, jog yra apie 90-95 procentų tikimybė, kad vidutinės klimato temperatūros padidėjimas yra dėl žmogaus veiklos į išmetamų dujų koncentracijos atmosferoje didėjimo pasekmė.

Klimato atšilimas, nors procentiškai atrodytų ir nesąs didelis, turį pasekmių visai ekosistemai bei visuomenių gyvenimui. Antai, bijomasi, kad ir dviem procentais sumažėjęs iškrintančių kritulių kiekis, kartu su karščio bangomis skaudžiai atsilieps ypač neturtingų valstybių žemės ūkiui: sustiprėjus sausroms, bus surenkamas mažesnis derlius, visuomenių maisto atsargos mažesnės. Tai, savo ruožtu, gali nuvesti iki tikro bado ir karinių susirėmimų dėl vandens išteklių.

Dabar vykstančioje pasaulinėje konferencijoje dėl klimato dalyvauja taip pat ir Šventojo Sosto delegacija. Jai vadovauja arkivyskupas Leopoldo Girelli, apaštalinis nuncijus Indonezijoje. (rk)