Popiežiaus Benedikto XVI audiencijoje Popiežiškojo Rytų Instituto atstovai

Popiežius Benediktas XVI audiencijoje priėmė Popiežiškojo Rytų Instituto vadovybę ir studentus. Institutas šiemet mini įkūrimo 90 metines. Jį įsteigė popiežius Benediktas XV 1917 metais. Popiežius Benediktas XVI, kreipdamasis į audiencijos dalyvius priminė, kad šiam jo pirmtakui teko popiežiauti karo laikais, nors daug darbavosi vardan taikos. Siekdamas užtikrinti taiką, Benediktas XV nekartą kreipėsi į kariaujančiuosius ir tais pačiais 1917 metais kai įsteigė Popiežiškąją Rytų Institutą, parengė konkretų taikos planą, kuriam tačiau nebuvo duota eiga. Tačiau, tas pats popiežius Benediktas XV, trokšdamas užtikrinti taiką Bažnyčios viduje, įgyvendino per palyginat trumpą laiką tris neįkainojamos vertės paminklus: Rytų Bažnyčios kongregaciją, kurios vardas buvo pakeistas į Rytų Bažnyčių kongregacijos, Popiežiškąjį Rytų Institutą ir Kanonų teisės Kodeksą.

Popiežiškąjį Rytų Institutą popiežius Benediktas XV įsteigė 1917 metų spalio 15 d., kelis mėnesius po Rytų Bažnyčių kongregacijos įkūrimo. Instituto įsteigimo dokumentas Orientis Catholici pristato Institutą kaip aukštojo mokslo mokyklą Romoje skirtą Rytų klausimams. Instituto akademinis gyvenimas oficialiai buvo pradėtas 1918 metų gruodžio 2 dieną. Pirmuoju Instituto rektoriumi buvo t. Alfredo Ildefonso Schuster, Šv. Pauliaus už Romos mūrų benediktinų abatijos abatas, vėliau tapęs Milano arkivyskupu ir kardinolu. 1920 metais popiežius Benediktas XV įgaliojo Institutą suteiti teologijos mokslų laipsnius. Praėjus dviems dešimtmečiams nuo įsteigimo buvęs Instituto rektorius t. Schuster pažymėjo, jog pagal Benedikto XV mintį, Popiežiškasis Rytų Institutas yra pašauktas būti Akademija, arba teologijos universitetu, skirtu mokslams apie vien tiktai Rytuose puoselėjamus įvairius teologinius klausimus.

1922 metais popiežius Pijus XI Institutą pavedė Jėzaus draugijai. Tuomet Institutas persikėlė iš pirmųjų patalpų, kuriuose dar šiandien yra Rytų Bažnyčių kongregacijos būstinė, į senamiesčio aikštę, greta pasaulinio garso Popiežiškojo biblijos Instituto ir Popiežiškojo Grigaliaus universiteto. O po keturių metų įsikūrė dabartinėse patalpose prie pat Didžiosios Marijos bazilikos.

1928 metais Pijus XI enciklikoje Rerum Orientalium paragino visos Bažnyčios vyskupus remti Institutą, siųsti į jį būsimus orientalistikos mokslo dėstytojus. Tais pačiais metais popiežius apjungė tris jėzuitų Romoje vadovaujamus mokslo centrus – Popiežiškąjį Rytų Institutą, Popiežiškąjį Biblijos Institutą ir Popiežiškąjį Grigaliaus universitetą – į vadinamą Grigaliaus konsorciumą jų bendradarbiavimui skatinti ir ugdyti.

Popiežiškajame Rytų Institute studijuoja nuo trijų iki keturių šimtų studentų iš maždaug keturiasdešimties skirtingų kraštų. Dvi skaitlingiausios studentų grupės yra iš Ukrainos ir pietų Indijos Keralos valstijos. Kai kurie studentai yra diakonai ar kunigai ir vienuoliai, o kiti yra pasauliečiai, aktyvūs savo rytų apeigų katalikų bendruomenių nariai.

Institute veikia du fakultetai. Maždaug du trečdaliai studentų studijuoja Rytų Bažnyčių mokslų fakultete. Jame veikia trys departamentai: teologijos ir patristikos, liturgijos ir istorijos. Kituose institutuose pradinius teologijos mokslus baigusieji yra priimami licenciatui, o jį įgijusieji gali siekti ir daktarato. Maždaug trečdalis studentų studijuoja kanonų teisės fakultete, kuris yra vienintelis pasaulyje Rytų kanonų teisės fakultetas. Jame ypatingas dėmesys yra skiriamas Rytų Bažnyčių kanonų teisei, tai yra kanonų teisės kodeksas, kuriuos vadovaujasi visos rytų apeigų Bažnyčios. Fakultete siekiama tų pačių, jau minėtų, mokslinių laipsnių.

Audiencijos dalyviams pop. Benediktas XVI priminė savo pirmtaką ir garbų Instituto mecenatą Pijų XI. Buvęs Ambraziejaus ir Vatikano bibliotekos prefektas dosniai apdovanojo Instituto biblioteką, dabartiniu metu turinti bene turtingiausią pasaulyje rinkinį apie Rytų Bažnyčias.

Visai teisėtai Instituto biblioteka garsėja visame pasaulyje kaip viena iš geriausių apie krikščioniškuosius rytus. Esu ir aš įsipareigojęs dar labiau ją plėsti, - pažymėjo Benediktas XVI ir pridūrė, jog tai bus ženklas Romos Bažnyčios intereso pažinti krikščioniškuosius Rytus ir priemonė, padedanti šalinti galimus nesusipratimus, kurie galėtų pakenkti visų krikščionių nuoširdžiai ir darniai santarvei. Esu įsitikinę, - tęsė popiežius Benediktas XVI, - jog mokslo rėmimas turi ir veiksmingą ekumeninę prasmę, nes sėmimasis iš krikščioniškų Rytų išminties paveldo praturtina visus. (sk)