Atvyksta į Romą rusų stačiatikių metropolitas Kirilas

Liturginis kalendorius lapkričio 25 dieną minėjo kankinę šv. Kotryną Aleksandrietę. Rusų stačiatikių Bažnyčia, kuri liturgijoje vadovaujasi nereformuotu Julijaus kalendoriumi, šią šventę minės ateinantį penktadienį, kai pagal mūsų kalendorių bus jau gruodžio 7-oji. Šia proga Romoje lankysis Maskvos patriarchato ryšių su užsieniu departamento vadovas metropolitas Kirilas ir vadovaus šv. Kotrynos šventės pamaldoms Romos mieste neseniai pastatytoje, dar iki galo neįrengtoje, rusų stačiatikių cerkvėje, dedikuotoje būtent šv. Kotrynai Aleksandrietei.

Metropolito Kirilo vizito programoje numatytas taip pat susitikimas su Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininku kardinolu Valteriu Kasperiu. Vatikano dienraštis „L‘Osservatore Romano“ būsimo susitikimo išvakarėse skelbia interviu su kardinolu. Jame kalbama apie bendrą katalikų Bažnyčios ekumeninių santykių su kitomis krikščioniškosiomis konfesijomis būklę, tačiau ypatingas dėmesys skirtas santykiams su Maskvos patriarchatu, ypač rusų delegacijos nedalyvavimui Ravenoje spalio mėnesį vykusiame katalikų ir ortodoksų teologinio dialogo komisijos susitikime, priėmusiame bendrą dokumentą dėl Petro įpėdinio tarnystės. Mes labai norime, kad kitą kartą, 2009 metais vyksiančiame teologinio dialogo komisijos susitikime, dalyvautų ir Maskvos atstovai,- sakė kardinolas Vatikano dienraščiui duotame interviu. Iki būsimo susitikimo turime dar dvejus metus. Manau, kad per šį laiką visi nesusipratimai bus išspręsti. Kardinolas taip pat sakė, jog neseniai lankydamasis Stambule ir dalyvaudamas Konstantinopolio patriarchato globėjo šv. Andriejaus šventėje, turėjo progos asmeniškai patirti, koks svarbus laimėjimas ekumenizmo kelyje buvo Ravenos dokumentas. Tai ne tik dokumentas,- sakė kardinolas Kasperis,- tai „Ravenos dvasia“. Dėl to būtina, jog šiame procese dalyvautų ir Maskvos Bažnyčia.

* * *

Keletas žodžių apie Romos Šv. Kotrynos cerkvę, kurioje vyksiančiai iškilmei gruodžio 7 dieną vadovaus iš Maskvos atvykęs metropolitas Kirilas.

Cerkvės statybos Romoje idėja siekia devynioliktojo amžiaus pabaigą. Pirmuoju šio projekto autoriumi laikomas 1897 – 1902 metais Rusijos pasiuntinybės Romoje koplyčios rektorius archimandritas Klimentas Vernikovskis. Tai jis, patriotizmo skatinamas, pasiūlė tuometinei carinės Rusijos vyriausybei pastatyti bažnyčią, kuri „apaštalų Petro ir Pauliaus mieste deramai bylotų apie ortodoksijos garbę ir Rusijos didybę“. Tuometinės Rusijos vyriausybei, carui ir ortodoksų Bažnyčios vadovybei pritariant buvo sudarytas cerkvės statybos komitetas. Pats caras Mikalojus II šiam tikslui skyrė tuo metu didelę 10.000 rublių sumą. Buvo pradėta plataus masto rinkliava. Vis dėlto tikroji projekto realizavimo pradžia kiek užsidelsė. Tik 1915 metais statybos komiteto vadovas kunigaikštis Abamelekas Lazarevas Rusijos ambasados Romoje vardu nupirko didelį, dabartiniais mastais – tiesiog milžinišką, sklypą Gianicolo kalvos papėdėje, netoli Vatikano.

Netrukus po to Rusijoje įvykusi bolševikų revoliucija projekto vykdymą sustabdė. Sklypas, kuriame turėjo būti statoma cerkvė, atiteko Sovietų Sąjungos ambasadai. Šioje teritorijoje buvo įkurdinta sovietų ambasadoriaus rezidencija bei diplomatų butai. Nepaisant šeimininkų pasikeitimo, liko įamžintas šio sklypo pirkėjo kunigaikščio Abameleko – Lazarevo vardas. Teritorija, kurioje gyveno sovietų diplomatai buvo vadinama „Villa Abamelek“.

Cerkvės statymo idėja buvo atgaivinta žlugus Sovietų Sąjungai. Galiausiai, 2001 metais, Rusijos vyriausybei ir Maskvos patriarchatui sutarus, buvo atkurtas statybos komitetas. Cerkvės statyba pradėta 2003 metais. (jm)