Popiežius priėmė katalikiškų nevyriausybinių organizacijų Forumo atstovus
Šeštadienį popiežius Benediktas XVI audiencijoje priėmė katalikiškų arba katalikiškos
dvasios nevyriausybinių organizacijų atstovus, kurie, šiomis dienomis dalyvauja Romoje
vykstančiame Forume. Į Forumą atvyko apie 90 didelių ir tarptautinių katalikiškų Organizacijų
atstovų, dirbančių humanitariniame, švietimo ir taikos kūrimo sektoriuose.
Džiaugiuosi
galėdamas pasveikinti jus visus šiandien susirinkusius Romoje apmąstyti ką katalikiško
pobūdžio nevyriausybinės organizacijos, bendradarbiaudamos su Šventuoju Sostu, galėtų
pasiūlyti kaip išeitį visoms toms problemoms, su kuriomis susiduria Jungtinių Tautų
organizacija, kitos tarptautinės ir regioninės organizacijos, - sakė popiežius Benediktas
XVI.
Šventasis Tėvas trumpai paminėjo įvairovę tų organizacijų, kurioms atstovavo
jo klausytojai. Tai tarptautiniu lygiu dirbančios ir dažniausiai katalikų pasauliečių
administruojamos organizacijos, kurios darbuojasi tai globalinės integracijos srityje,
tai advokatauja konkretiems bendradarbiavimo ir vystymosi projektams. Vienos organizacijos
daugiau ar mažiau sąveikauja su Bažnyčios struktūromis, tuo tarpu kitos yra privačios
asociacijos, trečios yra vienuolinių kongregacijų atšakos. Dažnai šiose organizacijose
greta katalikų darbuojasi ir nekatalikai bei nekrikščionys. Tačiau visi turi tą pačią
aistrą: žmogaus orumo propagavimą. Popiežius pabrėžė, kad ši aistra taip pat vadovauja
ir Šventojo Sosto veiklai tarptautinėje bendruomenėje. Jis padėkojo už vertingą bendradarbiavimą
tarp katalikiškų organizacijų ir popiežiškųjų atstovybių tarptautinėse organizacijose.
Nors
mes visi turime tą patį tikslą, - sakė Šventasis Tėvas, - jis gali būti siekiamas
įvairaus pobūdžio veikla bei vaidmenimis. Jei Šventojo Sosto daugiašalė diplomatija
laikosi didžiųjų tarptautinio gyvenimo principų, tai Bažnyčios indėlis daugiau yra
sąžinių budinimas ir formavimas politiniame gyvenime.
Bažnyčios nariai pasauliečiai,
tuo tarpu, turi tiesioginę pareigą darbuotis dėl teisingesnės visuomenės. Tokia turi
būti taip pat ir tarptautinių katalikiškos dvasios nevyriausybinių organizacijų veiklos
perspektyva.
Šventasis Tėvas pastebėjo, kad tarptautinis valstybių bendradarbiavimas,
aiškiai sustiprėjęs jau 19 amžiaus pabaigoje ir augęs, nepaisant dviejų katastrofiškų
pasaulinių karų, per visą praėjusį amžių, ženkliai prisidėjo prie teisingesnės tarptautinės
santvarkos. Šiuo požiūriu galima teigiamai vertinti pasaulinį politinį ir juridinį
žmogaus teisių pirmumo pripažinimą, ekonominių ir socialinių teisių prieinamumą vis
didesniam planetos gyventojų skaičiui, tarptautinius gamtosauginius susitarimus ir
tarpkultūrinio dialogo intensyvėjimą.
Bet tuo pat metu, - tęsdamas pažymėjo
popiežius Benediktas XVI, - tarptautiniai debatai neretai yra pažymėti reliatyvistinės
logikos, kuri norėtų užtikrinti taikią tautų santarvę atsisakydama priimti kokią nors
tiesą apie žmogų ir jo orumą, tylėdama apie natūraliu moraliniu įstatymu paremtos
etikos galimybę. Tokia pozicija veda prie to, kad tik įstatymas ir susitarimas tarp
valstybių, neretai įkvėpti trumpalaikių interesų arba priklausomi nuo ideologinio
spaudimo, tampa tarptautinių normų pamatu. Kartūs reliatyvistinės logikos vaisiai
yra akivaizdūs: kai kuriuos į save centruotus gyvenimo būdus bandoma laikyti „žmogaus
teisėmis“; trūksta dėmesio neturtingų tautų ekonominiams ir socialiniams poreikiams;
žmogaus teisių gynimas pasižymi selektyvumu.
Šventasis Tėvas išreiškė viltį,
kad katalikiško pobūdžio organizacijų veikla padės platesniam ratui žmonių pasaulyje
pažinti Bažnyčios socialinės doktrinos principus bei juos priimti ir paragino savo
klausytojus drąsiai liudyti didžią tiesą apie žmogaus orumą, neišsižadant didžiųjų
etinių principų. (rk)