Popiežiškojo istorinių mokslų komiteto 50-čio minėjimo aktų pristatymas

Penktadienį, lapkričio 30 dieną, Vatikane pristatoma publikacija „Krikščionybės istorija – sintezė ir atviri klausimai“, kurioje yra surinkti 2005 metų birželį vykusio Popiežiškojo istorinių mokslų komiteto 50-čio minėjimo seminaro pranešimai bei diskusijos.

Seminaras buvo pirmasis Popiežiškojo istorinių mokslų komiteto svarbus renginys ką tik prasidėjus jau popiežiaus Benedikto XVI pontifikatui.

Nors Popiežiškasis istorinių mokslų komitetas buvo įsteigtas popiežiaus Pijaus XII potvarkiu 1954 metų balandį, tačiau jo šaknys yra senesnės. Komitetas paveldėjo ir perėmė kitos institucijos – Kardinolų komisijos istoriniams mokslams - funkcijas, integruodamas jas į savo misiją.

Kardinolų komisijos istorinėms studijoms, įsteigtos 1883 metais popiežiaus Leono XIII valia, paskirtis buvo skatinti ir atnaujinti Bažnyčios istorijos studijas. Reikšminga aplinkybė šioms studijoms buvo Vatikano slaptojo archyvo, kuriame saugoma daugybė svarbių dokumentų, atidarymas istorikų tyrinėjimams1879 metais. Vienas iš Popiežiškojo istorinių mokslų komiteto uždavinių yra būtent Vatikano slaptojo archyvo studijos ir, popiežiui arba Šventojo Sosto institucijoms paprašius išsiaiškinti kokio nors klausimo istorinį aspektą, kompetentingos analizės bei sintezės pateikimas. Ne veltui Komitetui vadovauja savo darbais žinomi ir tarptautinėje istorikų bendruomenėje gerbiami asmenys.

Komitetas yra svarbus resursų bei apsikeitimo žiniomis mazgas tarptautinių bažnyčios ir krikščionybės studijų tinkle, kuris susieja daugybę institutų, akademijų, valstybinių ir privačių centrų visame pasaulyje.

Komitetas rengia taip pat ir studijų seminarus, o vėliau ruošia jų aktų publikacijas. Pristatant naujausią Popiežiškojo istorinių mokslų komiteto seminaro aktų publikaciją galime prisiminti ir vieną senesnę. 1987 metais, minint Lietuvos krikšto VI šimtų metų (1387-1987) jubiliejų, Popiežiškasis istorinių mokslų komitetas surengė kolokviumą šia tema, o vėliau koliokviumo pranešimai buvo publikuoti knygoje „Lietuvos krikščionėjimas“. Šį leidimą kuravo lietuvis jėzuitas Paulius Rabikauskas, reikšmingų tiek Lietuvos, tiek Bažnyčios istorijai studijų autorius, Popiežiškajame Grigaliaus universitete dėstęs lotyniškąją paleografiją bei popiežiškąją diplomatiką. (rk)