Kirgizijos katalikų Bažnyčia yra maža, tačiau labai aktyvi

Kirgizijoje katalikai yra tik nedidele mažuma. Jų yra vos 600 tarp daugiau kaip 5 milijonų gyventojų. Kirgizijoje trys ketvirtadaliai yra musulmonai, 20 % gyventojų yra ortodoksai. Čia gyvenančių katalikų dauguma yra vokiečių kilmės, atvykę iš Sibiro po Stalino mirties. Beveik pusė iš jų yra katalikai. Paskutiniais metais apie 20 tūkstančių vokiečių kilmės žmonių išvyko į Vokietiją.

Nežiūrint to, kad katalikų yra vos keli šimtai, Bažnyčia yra labai aktyvi socialinėje srityje. Ypatingai vienuolės atlieka didelį darbą reguliariai lankydamos senus žmones, padėdamos neturtingiems vaikams, kaliniams.

Anot apaštališkojo administratorius vyskupo Nikolaus Messner, Kirgizijoje reikia sukurti bažnytinę struktūrą. Šioje šalyje kol kas tėra tik septyni kunigai, penki iš jų priklauso jėzuitų ordinui. Kirgizijoje yra įkurtos tik trys parapijos, todėl kunigams tenka keliauti šimtus kilometrų, norėdami aplankyti tikinčiuosius.

Didelę pagalbą teikia katalikų šalpos organizacijai „Kirche in Not“, kuri padėjo įsigyti automobilį bei finansuoja parapijos namų įkūrimą Kirgizijos sostinėje Biškeke, kad būtų galima reguliariai rengti vaikų ir jaunimo katekizaciją. Biškeke reziduoja apaštališkasis administratorius, tačiau šiuo metu čia dar nėra katalikų bažnyčios, o pamaldoms tikintieji naudoja paprasta namą. Tačiau nežiūrint visų sunkumų, Šv. Mišiose pastoviai dalyvauja virš šimto tikinčiųjų, kurių didelė dalis yra jaunimas. Pažymėtina, kad Kirgizijoje katalikai taip pat taikiai sugyvena su musulmonais. (kl)