Sekmadienio rytą Popiežius aukojo Mišias drauge su naujais kardinolais

Po šeštadienį Vatikano Šv. Petro bazilikoje vykusios iškilmingos konsistorijos, kurios metu į Kardinolų kolegiją buvo priimti 23 nauji nariai, naujų kardinolų įvesdinimo iškilmė buvo tęsiama sekmadienio rytą – popiežius Benediktas XVI su naujais kardinolai koncelebravo Kristaus Karaliaus iškilmės Mišias ir jų metų naujiems kardinolams įteikė žiedus.

Mišių metu sakytoje homilijoje Šv. Tėvas visų prima atkreipė dėmesį į liturginį naujų kardinolų skelbimo konsistorijos kontekstą. Konsistorija vyko liturginius metus užbaigiančios Kristaus, Visatos Valdovo iškilmės išvakarėse, o štai dabar – pačios iškilmės dieną pilnateisiais Bažnyčios Senato nariais tapę kardinolai drauge su Popiežiumi koncelebruoja Mišias.

Kristaus, Visatos Valdovo iškilmės Šventojo Rašto skaitiniuose tarsi matome didingą mozaiką. Jos centre evangelisto Luko pasakojimas apie nukryžiavimą. Šios pagrindinės scenos vienoje pusėje – pasakojimas apie Dovydo patepimą karaliumi, kitoje – Pauliaus laiško Kolosiečiams kristologinis himnas.

Pradėkime,- tarė Popiežius,- nuo pagrindinio įvykio – nukryžiavimo ir tą akimirką apsireiškusio ypatingo Kristaus karališkumo. Kalvarijos kalne susiduria dvi nesuderinamos nuomonės. Praeiviai tyčiojasi: gelbėkis, jei tu Mesijas, jei tu žydų karalius. Ir tik vienas iš drauge nukryžiuotų nusikaltėlių atpažįsta Jėzuje, aukos avinėlyje, apsireiškusią jo šlovę: „Jėzau, prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę“. Jėzaus nukryžiavimas yra pats didžiausias Dievo apsireiškimas pasauliui, nes Dievas yra meilė, o Jėzaus mirtis ant kryžiaus yra pats didžiausias meilės liudijimas visoje istorijoje. Dėl to,- sakė Šv. Tėvas,- ant kardinoliško žiedo, šiandien įteikiamo naujiems kardinolų kolegijos nariams, pavaizduota būtent nukryžiavimo scena. Tai priminimas, kokiam karaliui jūs, broliai, tarnaujate. Kokiame soste jis buvo išaukštintas ir dieviškojo gailestingumo jėga nugalėjo nuodėmę ir mirtį.

Pirmajame Mišių skaitinyje pavaizduotoje Dovydo patepimo karaliumi scenoje visų pirma matome karaliavimo sampratos bendruomeniškus bruožus. Tautos seniūnai keliauja į Hebroną ir sudaro vienybės sąjungą su Dovydu. Šiame vaizdinyje, pritaikytame Bažnyčiai, atpažįstame, jūsų, broliai, misiją. Jūs esate Bažnyčios „seniūnai“. Kaip žydų tautos seniūnai Dovydui, taip jūs Kristui tariate: „Štai, mes esame tavo kūnas ir kraujas“.

Trečioji šios dienos Dievo Žodžio triptiko dalis – tai Laiško Kolosiečiams kristologinis himnas. Pirmiausia, tai padėka Tėvui, kad jis „padarė mus tinkamus paveldėti šventųjų dalį šviesoje“ ir kad leidžia mums ne tik iš tolo matyti tą tikrovę, į kurią esame pašaukti, bet mes esame tiesiog „perkelti“ į „mylimojo Sūnaus Karalystę“. Pirmas Kristaus Karalystės bruožas yra tas, jog jame yra visa sutverta „kas yra danguje ir žemėje“. Antra Kristaus Karalystės dimensija – tai jo velykinis slėpinys. Sūnaus mirtimi ant kryžiaus Dievas sutaikino su savimi visą kūriniją, o prikeldamas jį iš mirties davė pradžią naujai kūrinijai – Bažnyčiai, kurios galva yra Kristus.

Bažnyčia yra Kristaus karalystės slėpinio paveldėtoja. Ji pašaukta nuolankiai ir nesididžiuodama skelbti Kristaus karalystę visų laikų žmonijai. Nors Kristaus Karalystės slėpinys remiasi pažinimu ir išmintimi, bet jis nėra nei filosofija, nei gnozė, bet yra įsikūnijęs Logosas, pats miręs ir prisikėlęs, pasauliui vadovaujantis Kristus.

Mano garbingieji pirmtakai Dievo Tarnai Paulius VI, Jonas Paulius I ir Jonas Paulius II, sekdami Vatikano II Susirinkimo mokymu, buvo tikrieji Kristaus Karalystės šiuolaikiniame pasaulyje šaukliai. Mane guodžia ir stiprina žinojimas, jog galiu tikėtis jūsų, tiek kiekvieno atskirai, tiek ir visos Kolegijos pagalbos vykdydamas šią fundamentalią Petro tarnystės užduotį,- sakė Popiežius su naujais kardinolais koncelebruotų Mišių homilijoje. (jm)