Būsimi kardinolai italai Farina, Coppa ir Betti

Popiežius Benediktas XVI šeštadienį į Kardinolų Kolegiją įvesdins 23 naujus kardinolus. Jie yra kilę iš skirtingų pasaulio kraštų. Jų gretose gerai atsispindi Bažnyčios visuotinumas ir jos tarnysčių įvairovė, - pažymėjo Šv. Tėvas, pranešdamas būsimų kardinolų vardus. Naujųjų kardinolų grupėje yra nusipelniusiųjų už tarnystę Šventajam Sostui hierarchų ir ganytojų, kurie darbuojasi vyskupijose tiesioginiame ryšyje su tikinčiaisiais.

Italai kardinolai, kurie tradiciškai sudaro skaitlingiausią tautinę grupę Kardinolų Kolegijoje, pirmauja ir būsimų kardinolų sąraše. Iš 23 naujų kardinolų 6 yra italai. Trys jų tarnauja Apaštalų Soste (Lajolo, Comastri, Farina), vienas yra arkivyskupijos ganytojas (Genujos ordinaras Bagnasco) ir du yra emeritai, kardinolyste apdovanoti už nuopelnus Bažnyčiai. Šioje laidoje paminėsime tris italus, būsimus kardinolus: Šventosios Romos Bažnyčios Bibliotekininką ir Archyvistą Raffaele Farina bei už nuopelnus kardinolais paskirtus arkivyskupą Giovanni Coppa ir pranciškoną t. Umberto Betti.

75 metus einantis Šventosios Romos Bažnyčios Bibliotekininkas ir Archyvistas, arkivyskupas Raffaele Farina yra salezietis. Jis įstojo į vienuolinę kongregaciją būdamas šešiolikmečiu ir gavo kunigystės šventimus 1958 metais. Raffaele Farina, kaip teologas ir Bažnyčios istorikas, dvi kadencijas yra buvęs Saleziečių Popiežiškojo Universiteto rektorius (1977-1983, 1992-1997). Nuo praėjusio šimtmečio aštuntojo dešimtmečio pabaigos t. Farina Romoje skiriamas į vis atsakingesnes pareigas tiek Saleziečių kongregacijoje, tiek Romos kurijoje. 1978 metais buvo paskirtas Popiežiškojo istorijos mokslų komiteto (1978-1988) sekretoriumi, Popiežiškosios kultūros tarybos pasekretoriumi ir 1997 metais Vatikano apaštališkosios bibliotekos prefektu. Popiežius Benediktas XVI Farina nominavo vyskupu 2006 metais, o 2007 birželį arkivyskupu, drauge paskirdamas jį Bažnyčios Bibliotekininku ir Archyvistu. Raffaele Farina gimė pietų Italijos Benevento provincijoje, Buonalbergo mieste, 1933 m. rugsėjo 24 d.

*

Už nuopelnus Bažnyčiai popiežius kardinolais paskyrė du italus - arkivyskupą Giovanni Coppa ir pranciškoną t. Umberto Betti.

82 metų arkivyskupas Giovanni Coppa, ilgametis Romos kurijos narys, 1990 metais buvo paskirtas Apaštališkuoju Nuncijumi su pavedimu atkurti 1948 metais nutrūkusius Šv. Sosto ir Čekoslovakijos diplomatinius santykius. Popiežiaus nuncijus Prahoje išgyveno istorines permainas tapdamas pirmuoju Nuncijumi nepriklausomomis tapusiose Čekijos (1993-2001) ir Slovakijos (1993-1994) Respublikose. Dešimtmetį (1980-1990) tarnaudamas Vatikano valstybės sekretoriato pareigūnu, atsakingu už ryšius su kitų šalių diplomatinėmis atstovybėmis, aplankė bene visas Apaštališkasias nunciatūras, kelis kartus apkeliaudamas pasaulį. Giovanni Coppa gimė 1925 metais, gavo kunigystės šventimus 1949 metais ir vyskupystės šventimus 1980 metais. Buvęs II Vatikano Susirinkimo lotynistas arkivyskupas Giovanni Coppa šiuo metu yra Vatikano Valstybės sekretoriato patarėjas ir Popiežiškosios Šv. Petro bazilikos kanauninkas.

*

Popiežius už nuopelnus Bažnyčiai kardinolu pakėlė 85 metų kunigą pranciškoną t. Umberto Betti. Iš Toskanos kilęs teologijos dėstytojas ir buvęs Popiežiškojo Laterano universiteto rektorius (1991-1995) dalyvavo II Vatikano susirinkime, pirma kaip parengiamosios teologinės komisijos narys, o vėliau, vykstant sesijoms, kaip ekspertas ir Susirinkimo tėvo Florencijos arkivyskupo Florit teologas. Betti bendradarbiavo rengiant dvi svarbias dogmines Susirinkimo konstitucijas „Lumen Gentium“ ir „Dei Verbum“. Tris dešimtmečius (1964-1991) Betti dėstė dogmatiką Popiežiškojo Universiteto Antonianum Pranciškonų dvasingumo institute Romoje ir kitose aukštosiose bažnytinėse mokyklose. Įstojęs į Mažųjų brolių ordiną šešiolikos metų, Umberto Betti priėmė nuolatinius įžadus 1943 metais ir buvo įšventintas kunigu 1946 metais. Buvęs Tikėjimo kongregacijos konsultorius t. Umberto Betti O.F.M. dabartiniu metu yra Popiežiškosios Teologijos Akademijos Akademikas emeritas. (sk)