Rusijos stačiatikių Bažnyčios reakcija į dokumentą dėl Petro įpėdinio tarnystės

Maskvos patriarchatas reagavo į lapkričio 15 dieną Romoje ir Stambule paskelbtą spalio mėnesį Ravenoje vykusios Tarptautinės katalikų ir ortodoksų Bažnyčių teologinio dialogo mišriosios komisijos dešimtosios plenarinės asamblėjos baigiamąjį dokumentą. Kaip žinoma, Rusijos ortodoksų Bažnyčios atstovai dokumento rengime nedalyvavo, nes vos prasidėjus asamblėjai, Maskvos delegacija, protestuodama prieš Estijos ortodoksų Bažnyčios atstovų pakvietimą, išvyko iš Ravenos.

Lapkričio 15 dieną publikuotas baigiamasis dokumentas skelbia, jog krikščionių tikėjimas, Bažnyčios sakramentinė prigimtis ir tradicija pagrindžia Petro įpėdinio tarnystę ir tuo pačiu suponuoja jos reikalingumą. Katalikai ir ortodoksai Ravenos dokumentu taip pat įsipareigoja tęsti dialogą ir ieškoti visiems priimtinos Petro įpėdinio tarnystės vykdymo formos.

Maskvos patriarchatas pranešė, jog Ravenoje be rusų atstovų priimtą dokumentą nuodugniai išnagrinės Rusijos Bažnyčios sinodo teologijos komisija. Maskvos patriarchatui pavaldžios Vienos ir Austrijos vyskupijos metropolitas Hilarionas rusų žinių agentūrai Interfax sakė, kad Ravenos dokumente yra daug abejotinos vertės, istorine tiesa nepagrįstų tvirtinimų ir išvadų, dėl to dokumentą privalo labai išsamiai išnagrinėti teologai ir Bažnyčios istorikai. Pasak vyskupo Hilariono, Ravenoje ortodoksiškos Bažnyčios pakliuvo į katalikų paspęstas pinkles. Katalikai nori, kad ekumeninė Bažnyčia perimtų tokį Petro įpėdinio tarnystės modelį, koks dabar galioja katalikų Bažnyčioje.

Katalikų Bažnyčios atstovas mišriojoje teologinio dialogo komisijoje ir vienas iš dviejų jos sekretorių, Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pasekretoris monsinjoras Eleuterio Fortino, savo ruožtu reaguodamas į šiuos rusų ortodoksų Bažnyčios vyskupo pareiškimus sakė, kad tokie žodžiai jo nenustebino. Nesklandumai prasidėjo jau tą dieną kai Maskvos delegacija atsisakė dalyvauti Ravenos asamblėjoje. Tad savaime suprantama, kad dabar dialogo sėkmė priklausys nuo to ar ortodoksų Bažnyčios sugebės turėti vieną nuomonę ir kalbėti vienu balsu. Monsinjoras Fortino taip pat priminė panašų atvejį 1986 metais, kuomet kelios ortodoksų delegacijos paliko asamblėjos darbus. Tąkart po tam tikro laiko buvo sušauktas visų ortodoksiškų Bažnyčių atstovų susitikimas ir buvo nuspręsta, kad sprendimus dalyvauti ar nedalyvauti ekumeninėse iniciatyvose visos ortodoksų Bažnyčios privalo priimti bendru sutarimu. Jei nėra visų ortodoksų bendro sprendimo dialogą stabdyti, vadinasi – dialogas vyksta. Žinoma, mes,- sakė monsinjoras Fortino,- negalime kištis į šituos reikalus, nes tai ortodoksų vidaus problemos. (jm)