Austrijos vyskupų laiškas iš Galilėjos

Užbaigę savo Konferencijos plenarinę sesiją, šiemet surengtą Šventojoje Žemėje ir išvykdami iš jos, Austrijos ganytojai trumpame laiške savo tiktiesiems apžvelgė visa, kas jų manymu svarbiausia Bažnyčiai ir katalikų bendruomenei Austrijoje.

Sesijoje vyskupai aptarė neseniai surengtą popiežiaus Benedikto XVI kelionę jų tėvynėje ir solidarumo veiksmus Šv. Žemės krikščionimis, o po jos lankėsi įžymiose ir krikščionybei ypatingai svarbiose vietovėse Jeruzalėje ir Betliejuje.

„Laiške iš Galilėjos“ vyskupai reiškia didelį susirūpinimą poslinkiais Austrijos visuomenėje, ypatingai dėl pamatinių vertybių, kaip šeimos, santuokos, solidarumo su negimusiaisiais, ligoniams ir pagyvenusiems erozijos. Ko trūksta, tai drąsos turėti daugiau vaikų. Nemažiau rūpi tikinčiųjų paviršutiniškas tikėjimo reikalų supratimas. Yra daug veiklių parapijų ir bendruomenių, bet daugelis krikštytųjų nesuvokia tikėjimo tiesų prasmės. Taip pat kunigai ir vienuoliai yra gundomi nusivylimo.
Auga sekmadienio Mišias nelankančių tikinčiųjų skaičius, bet jo negalima pagrįsti vien tikrai kunigų trūkumu.

AVK nežada nekreipti dėmesio į esamus sunkumus arba juos nutylėti. Tačiau būtina įsigilinti į šias problemas ir jas geriau suprasti. To siekiant būtų naudinga geriau susipažinti su gyvomis Bažnyčiomis kituose kraštuose, kurios disponuoja kur kas mažesnes priemones ir struktūras. Tai galėtų paskatinti austrus krikščionis geriau išnaudoti savo šalyje turimas galimybes.

Laiške iš Galilėjos Austrijos vyskupai papasakojo ir apie savo susitikimus prie Tiberiados ežero su Šventosios Žemės jaunimu. - Sutikome daug krikščionių iš skirtingų kraštų, kurie mums paliudijo savo tikėjimo džiaugsmą, - pažymėjo Austrijos vyskupai.

Austrijos Vyskupų Konferencijos plenarinė sesija įvyko Galilėjoje, lapkričio 4-10 dienomis. Sprendimą rudens sesiją surengti Šventojoje Žemėje nulėmė Austrijos vyskupų noras paliudyti solidarumą su krikščionių bendruomene, gyvuojančia ypatingus sunkumus patiriančiame krašte.

Pasak Austrijos vyskupų, Šventosios Žemės krikščionių bendruomenė yra ypatingai svarbi visai krikščionijai.

Jei Šventojoje Žemėje liktų vien tiktai muziejiniai Jėzaus ir pirmykštės Bažnyčios istorijos eksponatai, krikščionių tikėjimas būtų atskirtas nuo savo šaknų. Patys nuvykdami į Šventąją Žemę vyskupai davė pavyzdį savo šalies tiktiesiems dažniau rengti piligrimystes į ją ir puoselėti gyvą ryšį su ja, nes Šventoji Žemė krikščioniui yra tarsi „penktoji Evangelija“. (sk)