Paskelbtas Ravenoje vykusio katalikų ir ortodoksų ekumeninio dialogo susitikimo baigiamasis dokumentas.

Ketvirtadienį paskelbtas prieš mėnesį Ravenoje vykusios Tarptautinės katalikų ir ortodoksų Bažnyčių teologinio dialogo mišriosios komisijos dešimtosios plenarinės asamblėjos baigiamasis dokumentas.

Ravenoje spalio 8 – 14 dienomis posėdžiavę Romos katalikų ir keliolikos ortodoksiškų Bažnyčių atstovai kalbėjo apie Bažnyčios sakramentiškumo ekleziologinius ir kanoninius padarinius, arba kitaip tariant – apie Bažnyčioje vykdomų įvairių valdžios ir autoriteto formų, vyskupų, o taip pat ir Petro įpėdinio tarnystės pagrindimą tikėjimu ir Bažnyčios sakramentiškumu. Kaip žinoma, Ravenos susitikimo pradžioje įvyko nelauktas incidentas – Maskvos patriarchato delegacija, protestuodama prieš jo nepripažįstamos Estijos ortodoksų Bažnyčios pakvietimą į komisijos posėdį, išvyko iš Ravenos. Tad dabar skelbiamo Ravenos susitikimo baigiamojo dokumento rengime Rusijos ortodoksų atstovai nedalyvavo.

Nepaisant pastarojo trūkumo, šio dokumento skelbimas yra labai svarbus žingsnis katalikų ir ortodoksų ekumeninio dialogo kelyje, nes jį pasirašiusios katalikų ir ortodoksų Bažnyčios konstatuoja, kad Petro įpėdinio tarnystė tikrai turi teologinį ir istorinį pagrindą bei kad ji yra reikalinga.

Dieną prieš oficialų dokumento paskelbimą, trečiadienį, Romos dienraštis „La Repubblica“ pasiskubino pranešti, jog Ravenos susitikime buvo „galutinai ir neatšaukiamai įtvirtintas Popiežiaus primatas, tuo atveriant kelią 1054 metų schizmos padalintų katalikų ir ortodoksų vienybei“. Nepaisant tokio žiniasklaidos optimizmo, vis dėlto, Ravenos baigiamasis dokumentas nereiškia, jog ortodoksai nuo dabar jau pripažįsta Popiežiaus autoritetą taip kaip jį pripažįsta katalikai. Dokumentas kalba apie Petro įpėdinio tarnystės pagrįstumą ir būtinumą, o ne apie jos vykdymo formas, tai yra, kalba apie principą, o ne apie jo taikymo praktiką.

Apie Ravenos susitikimo baigiamąjį dokumentą interviu Vatikano radijui davė katalikų Bažnyčios ekumeninį dialogą su kitomis krikščioniškomis konfesijomis kuruojančios Šventojo Sosto institucijos vadovas – Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas kardinolas Walter Kasper.

Šis dokumentas kalba apie autoriteto ir sinodiškumo abipusius santykius vietiniu mastu, tai yra vyskupijose, o taip pat regioniniu bei visuotiniu mastu. Dokumento svarba glūdi tame, kad ortodoksų Bažnyčios pirmą kartą oficialiai pritarė teiginiui, jog tas sinodiškumo ir autoriteto santykis galioja taip pat visuotiniu mastu, o tai reiškia, kad reikalingas ir tą autoritetą visuotiniu mastu įkūnijantis Primatas. Pirmaisiais Bažnyčios amžiais nebuvo abejojama, kad pirmasis vyskupas yra Romos vyskupas. Vis dėlto,- pabrėžė kardinolas Kasper,- Ravenos susitikime nebuvo kalbama apie tai, kokios privilegijos turėtų būti pripažintos Romos vyskupui. Tai galbūt bus mūsų diskusijų ateityje tema. Šis dokumentas yra žingsnis ta linkme, tačiau neturėtume jo nepagrįstai pervertinti. Ateinančiosiose mišriosios komisijos asamblėjose ketiname aptarti Romos vyskupų vaidmenį pirmajame krikščionybės tūkstantmetyje, paskui – antrajame, dar vėliau – išanalizuoti Vatikano I Susirinkimo mokymą apie Romos vyskupo tarnystę, po to – Vatikano II Susirinkimo mokymą. Prieš akis dar labai ilgas ir sunkus kelias, tačiau pastaruoju bendrai priimtu dokumentu žengėme labai svarbų žingsnį ir tai teikia daug vilčių.

Paklaustas ar Maskvos patriarchato atstovų nedalyvavimas rengiant Ravenos dokumentą neturės įtakos jo teiginių galiojimui, kardinolas Kasper atsakė, kad rusų ortodoksų pasitraukimas iš Ravenos asamblėjos liudija tik apie ortodoksų vidaus nesutarimą tarp Maskavos ir Konstantinopolio patriarchatų. Mes negalime į tai kištis,- sakė kardinolas,- nors žinoma tie nesutarimai mus liūdina ir kelia rūpestį, nes labai svarbu, kad Rusijos Bažnyčia mūsų dialoge dalyvautų. Mes prašome, kad Maskva ir Konstantinopolis kuo greičiau išspręstų savo nesutarimus, nes nenorime tęsti dialogo be rusų,- kalbėjo Vatikano radijui Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas kardinolas Walter Kasper. (jm)