Venesuelos Bažnyčia kviečia susilaikyti nuo prievartos
Artėjant gruodžio referendumui, įtampa Venesueloje vis labiau kyla. Aistras iki kraštutinumo
įkaitino išpuolis prieš studentus, kurių tūkstančiai protestavo prieš konstitucijos
reformas, kurias prezidentas Hugo Chavez ketina įtvirtinti būtent gruodžio antrosios
dienos referendumu.
Venesuelos sostinėje Caracas manifestacijoje dalyvavę
studentai nunešė ir įteikė deklaraciją su savo protesto motyvais konstitucinio teismo
pirmininkui, tačiau jau grįžtant atgal į centrinio ir paties didžiausio Venesueloje
Caracas universiteto teritoriją, jie susidūrė su grupe prezidento Chavez rėmėjų. Jiems
susirėmus, į studentus buvo paleisti šūviai. Žuvo mažiausiai vienas asmuo, dar šeši
sužeisti.
Gruodžio 2 dienos referendume Venesuelos piliečiams bus pateiktas
prezidento Chavez siūlomas reformų paketas, pristatytas rugpjūčio 15 dieną. Reformų
paketas susideda iš kelių dešimčių punktų, kuriuos prezidentas Chavez laiko būtinais,
kuriant, kaip yra įsipareigojęs, XXI amžiaus socializmą.
Kai kurie pakeitimai,
pavyzdžiui, pagerintų darbininkų padėtį ir teisinę apsaugą, tačiau protestai labiausiai
kyla dėl Venesuelos konstitucijos nuostatų, kurios dabar reglamentuoja prezidento
institucijos veikimą, pakeitimo. Chavez pasiūlė prezidento kadenciją pratęsti nuo
šešerių iki septynerių metų ir leisti tam pačiam asmeniui kelti savo kandidatūrą į
prezidentus tiek kartų, kiek jis pageidauja. Prisiminkime, tuo tarpu, kad demokratinėse
valstybėse yra paplitusi praktika, jog tas pats asmuo negali kandidatuoti daugiau
kaip dviejų kartų į aukščiausias valstybės pareigas. Taip užtikrinamas valdžios pasikeitimo
principas. Tad nenuostabu, kad protestuotojų akyse prezidento Chavez, jau einančio
trečiąją kadenciją, reformos yra ne kas kitą, kaip tik galutinis žingsnis į autoritarinį
režimą, kuris jam sudarys sąlygas dar daug metų valdyti šalį prisidengiant demokratijos
regimybe, juo labiau, kad ir pats Chavez leido suprasti, jog neketina greitai palikti
Venesuelos vadovo posto. „Reformai ne, demokratijai taip!“, skandavo protestuojantys
studentai.
Paties prezidento Chavez nuomone, kaip jis pareiškė per televiziją
penktadienį, kelių dešimčių tūkstančių studentų manifestacijos yra tik naujas „fašistų
išpuolis“, kuriam vadovauja Jungtinės Amerikos Valstijos ir Venesuelos pasiturinčios
klasės, trokštančios išlaikyti savo privilegijuotas pozicijas.
Chavez valdymo
ritimąsi link vis didesnio autoritarizmo liudija vis radikalesnis „kas ne su manim,
tas prieš mane“ retorikos naudojimas ir jokios kritiškos pozicijos netoleravimas.
Naujausias to pavyzdys buvo generolui Raul Baduel mesti kaltinimai. Raul Baduel, seniau
ėjusiam taip pat ir gynybos ministro Chavez vyriausybėje pareigas, viešai pareiškus
savo nepritarimą Chavez reformoms, prezidento tuoj pat buvo pavadintas išdaviku ir
dešiniųjų marionete. Tačiau nereikia pamiršti, kad generolas Baduel buvo Chavez rėmėjas
dar nuo 1982 metų, kartu su juo kariuomenėje iniciavo kairios pakraipos bolivarišką
judėjimą, o 2002 metais, kai prieš Chavez buvo surengtas perversmas, būtent generolas
Baduel vadovavo kariuomenės jėgoms, kurios sugražino Chavez į prezidento postą. Be
„išdaviko“ titulo suteikimo, iš generolo Buduel po jo pareiškimo buvo bemat atimta
jo ir jo šeimos apsauga.
Vargu ar reikia pridurti, kad panašaus įvertinimo
kaip ir generolas Baduel nusipelnė katalikų Bažnyčios Venesueloje specialiai sudarytos
vyskupų komisijos paskelbta nuomonė po to, kai ji išnagrinėjo Chavez reformų paketą.
Vyskupų komisijos komunikate buvo išreikštas nerimas dėl vis didesnės galios
koncentravimo vienose rankose, dėl žodžio ir spaudos laisvės varžymo, primenant, kad
tai tipiški totalitarinio režimo veiksmai. Vyskupai baiminosi, kad socialistinis Chavez
projektas galiausiai nusiris į tikrą totalitarizmą.
Prezidento Chavez replikos
nebuvo naujos – vyskupų vardu esą kalba imperialistai, Dievo vardu Bažnyčia neteisėtai
kišasi į politiką bei yra susimokiusi su jo ir Venesuelos priešais destabilizuoti
padėtį šalyje.
Vyskupai griežtai atmeta tokius kaltinimus, primindami, jog
jų pareiga yra, vadovaujantis Bažnyčios socialinės doktrinos principais, pateikti
moralinį problemų įvertinimą ir gaires tikintiesiems katalikams, kurie sudaro didžiąją
Venesuelos gyventojų dalį. Vadovaudamiesi ta pačia pareiga, šį penktadienį vyskupai
išplatino komunikatą, kuriuo kviečia Venesuelos gyventojus laikytis tvarkos ir nepasiduoti
prievartos klimatui. Negalima leisti įsižiebti ginkluotiems susirėmimams, tai neatitinka
tikrosios demokratijos dvasios, rašoma vyskupų komunikate. (rk)