Zefirinas Namuncurà – pirmasis Argentinos indėnų kilmės palaimintasis
Sekmadienį Argentinoje bus paskelbtas pirmasis indėnų kilmės palaimintasis Zefirinas
Namuncurà
Zefirinas Namuncurà gimė 1886 metais Chimpay mieste, Patagonijoje,
Čilėje ir Argentinoje gyvenusios indėnų araukiečių genties (mapudungun arba ispaniškai
araucanos) vado Manuelio Namuncurà šeimoje, kurio vadovaujami kariai 1883 metais buvo
sumušti Argentinos Respublikos kariuomenės.
Vienerių metų amžiaus Zefirinas
buvo pakrikštytas misionieriaus, kuris vėliau padėjo įstoti mokintis saleziečių mokyklon.
Nežiūrint to, kad 1902 metais jam buvo diagnozuota tuberkuliozė, mokslus tęsė. O 1904
metais 17 metų amžiaus Zefirinas atvyko į Italiją, Turino miestą, kur buvo gydomas
bei pradėjo ruoštis kunigystei. Vėliau buvo perkeltas į netoli Romos esanti Villa
Sora saleziečių institutą. Anot vieno bendramokslių atsiminimų, Zefirinas visada buvo
rimtas, tačiau jo akys šypsojosi, o bažnyčioje visada būdavo susikaupęs maldoje.
Zefirino
Namuncurà sveikata nuolatos blogėjo, gydymas nedavė gerų rezultatų. 1905 metų pavasarį
turėjo nutraukti mokslus ir palikti saleziečių kolegiją, nes buvo paguldytas į Bonifratrų
ligoninę Tiberio upės saloje, Romoje. Čia Zefirinas buvo gydomas paties popiežiaus
Pijaus X asmeninio gydytojo. Tačiau Zefirinui ir čia niekas nebegalėjo padėti. Jis,
sulaukęs 18 metų amžiaus, mirė 1905 m. gegužės 11 d. Šiandien jo palaikai ilsisi Fortino
Mercedes koplyčioje, prie Rio Kolorado.
1944 gegužės 2 d. buvo pradėta rūpintis
Zefirino Namuncurà beatifikacijos byla, o po 13 metų popiežius Pijus XII davė tam
sutikimą. 1972 metais popiežius Paulius VI Zefiriną paskelbė Dievo tarnu. Praėjusių
metų pabaigoje Šventasis Sostas pripažino stebuklą, kuris įvyko prašant Zefirino užtarimo.
Pasak,
palaimintojo Zefirino beatifikacijos bylos postulatorius kun. Enrico dal Cavolo, palaimintojo
gyvenime atsispindi Argentinos indėnų dramatiška istorija, kančios ir siekiai. Dėka
saleziečių Zefirinas ir jo bendraamžiai tūrėjo galimybę pažinti Evangeliją ir atsiverti
tikėjimo dovanai. Būtent saleziečių misionierių įkvėptas, Zefirinas troško savo genties
žmonėms padėti atrasti „dangaus kelią“. Savo gyvenimo pavyzdžiu pasirinko kitą jauną
salezietį - šventąjį Dominyką Savio.
Jaunuolio Zefirino Namuncurà šventumas
pagrįstas mažų kasdienių gerų darbu darymu su meile. Tokiu būdu palaimintasis Zefirinas
atsiliepė į Viešpaties kvietimą būti šventais. Šiandien palaimintasis mus moko būti
ištikimais vykdant gero piliečio ir krikščionio pareigas. Zefirino troškimas tarnauti
savo žmonėms, turėtų būti kiekvieno geros valios jauno žmogaus siekiu. (kl)