Zefirinas Namuncurà – pirmasis Argentinos indėnų kilmės palaimintasis

Sekmadienį Argentinoje bus paskelbtas pirmasis indėnų kilmės palaimintasis Zefirinas Namuncurà

Zefirinas Namuncurà gimė 1886 metais Chimpay mieste, Patagonijoje, Čilėje ir Argentinoje gyvenusios indėnų araukiečių genties (mapudungun arba ispaniškai araucanos) vado Manuelio Namuncurà šeimoje, kurio vadovaujami kariai 1883 metais buvo sumušti Argentinos Respublikos kariuomenės.

Vienerių metų amžiaus Zefirinas buvo pakrikštytas misionieriaus, kuris vėliau padėjo įstoti mokintis saleziečių mokyklon. Nežiūrint to, kad 1902 metais jam buvo diagnozuota tuberkuliozė, mokslus tęsė. O 1904 metais 17 metų amžiaus Zefirinas atvyko į Italiją, Turino miestą, kur buvo gydomas bei pradėjo ruoštis kunigystei. Vėliau buvo perkeltas į netoli Romos esanti Villa Sora saleziečių institutą. Anot vieno bendramokslių atsiminimų, Zefirinas visada buvo rimtas, tačiau jo akys šypsojosi, o bažnyčioje visada būdavo susikaupęs maldoje.

Zefirino Namuncurà sveikata nuolatos blogėjo, gydymas nedavė gerų rezultatų. 1905 metų pavasarį turėjo nutraukti mokslus ir palikti saleziečių kolegiją, nes buvo paguldytas į Bonifratrų ligoninę Tiberio upės saloje, Romoje. Čia Zefirinas buvo gydomas paties popiežiaus Pijaus X asmeninio gydytojo. Tačiau Zefirinui ir čia niekas nebegalėjo padėti. Jis, sulaukęs 18 metų amžiaus, mirė 1905 m. gegužės 11 d. Šiandien jo palaikai ilsisi Fortino Mercedes koplyčioje, prie Rio Kolorado.

1944 gegužės 2 d. buvo pradėta rūpintis Zefirino Namuncurà beatifikacijos byla, o po 13 metų popiežius Pijus XII davė tam sutikimą. 1972 metais popiežius Paulius VI Zefiriną paskelbė Dievo tarnu. Praėjusių metų pabaigoje Šventasis Sostas pripažino stebuklą, kuris įvyko prašant Zefirino užtarimo.

Pasak, palaimintojo Zefirino beatifikacijos bylos postulatorius kun. Enrico dal Cavolo, palaimintojo gyvenime atsispindi Argentinos indėnų dramatiška istorija, kančios ir siekiai. Dėka saleziečių Zefirinas ir jo bendraamžiai tūrėjo galimybę pažinti Evangeliją ir atsiverti tikėjimo dovanai. Būtent saleziečių misionierių įkvėptas, Zefirinas troško savo genties žmonėms padėti atrasti „dangaus kelią“. Savo gyvenimo pavyzdžiu pasirinko kitą jauną salezietį - šventąjį Dominyką Savio.

Jaunuolio Zefirino Namuncurà šventumas pagrįstas mažų kasdienių gerų darbu darymu su meile. Tokiu būdu palaimintasis Zefirinas atsiliepė į Viešpaties kvietimą būti šventais. Šiandien palaimintasis mus moko būti ištikimais vykdant gero piliečio ir krikščionio pareigas. Zefirino troškimas tarnauti savo žmonėms, turėtų būti kiekvieno geros valios jauno žmogaus siekiu. (kl)