Tarptautinė konferencija apie Joną Chrizostomą

Lapkričio 8-10 dienomis Romoje vyksta tarptautinė konferencija, kuria paminima Jono Antiochiečio, dar vadinamu Chrizostomu – Auksaburniu, 1600 metų mirties sukaktis (407 - 2007).

Šio Bažnyčios tėvo įtaka tiek rytų Bažnyčiai, tiek Vakarų Bažnyčiai yra iš tiesų didelė. Nepaisant to, kad jo gyvenimo ir mokymo aplinkybės jau plačiai tyrinėtos, dabar vyksianti konferencija sieks įvardinti kokių dar studijų trūksta, kad šio trečio ir ketvirto amžių sandūroje gyvenusio teologo ir egzegeto, bet taip pat ir Bažnyčios vadovo supratimo mozaika būtų dar labiau išbaigta.

Popiežius Benediktas XVI, pripažindamas Jono Chrizostomo figūros įtaką visai Bažnyčiai, šio rugsėjo pabaigoje dviejose trečiadienio bendrųjų audiencijų katechezėse išsamiai savo klausytojus supažindino su permainingu, iššūkių ir drąsos kupinu Jono Chrizostomo gyvenimu bei didžiuliu mokymo palikimu.

Jono Antiochiečio apaštališka veika buvo nepaprastai vaisinga, - katechezėje sakė popiežius Benediktas. - Dėl to jis ir nusipelnė Auksaburnio vardo. Vėlesnėms krikščionių kartoms jis paliko 17 traktatų, daugiau kaip septynis šimtus homilijų ir pustrečio šimto laiškų. Jis nebuvo spekuliatyvus teologas, bet aistringas evangelizuotojas. Visi jo raštai yra visų pirma pastoracinio turinio. Jonas Auksaburnis kovoja už tai, kad krikščionių bendruomenė gyventų tuo ką tiki ir skelbia. Krikščionio tikslas – pažinti tiesą ir pagal ją gyventi. Jonas Auksaburnis pamokslaudavo visų pirma liturgijos metu, nes pasak jo, pirmiausia liturgija yra ta „vieta“, kurioje Žodis ir Eucharistija krikščionis paverčia tikra bendruomene. Jono Auksaburnio paliktuose ir iki mūsų dienų išlikusiuose raštuose dažnai aptinkame tikinčiajam pasauliečiui skirtą raginimą: „Ir tave krikštas padaro karaliumi, kunigu ir pranašu“. Iš čia visuotinis pašaukimas dalyvauti Bažnyčios misijoje ir būti už ją atsakingiems. Visi esame atsakingi ne tik už savo, bet už visų išganymą. Štai koks svarbiausias krikščioniškas visuomenės gyvenimo principas: rūpinkis ne vien savimi pačiu! – savo pateiktame Jono Chrizostomo gyvenimo ir mokymo apibendrinime mokė Šventasis Tėvas.

Gyvam būnant Jonui Chrizostomui teko nemažai keliauti. Bet ir po mirties jo kelionės nesibaigė. Iš pradžių jo palaikai buvo perkelti į Konstantinopolį, o 1204 metais atgabenti į Romą, dar į senąją, Konstantino statydintą Šv. Petro baziliką. Šiandien Jono Auksaburnio relikvijos saugomos dabartinės bazilikos kanauninkų choro koplyčioje. Tačiau nemažą jų dalį popiežius Jonas Paulius II 2004 m. rugpjūčio 24 d. padovanojo Konstantinopolio patriarchui Baltramiejui I, taip ištaisydamas istorinę neteisybę, mat XIII amžiaus pradžioje Jono Chrizostomo žemiškieji palaikai buvo atgabenti IV Kryžiaus žygio dalyvių, kurie apiplėšė Konstantinopolį. Tai buvo susitaikymo ir suartėjimo, didesnės vienybės siekimo gestas.

Ketvirtadienį taip pat buvo paskelbtas popiežiaus Benedikto XVI laiškas, skirtas būtent XVI-os amžių nuo Jono Auksaburnio mirties sukakčiai paminėti ir dar kartą parodantis, kokią reikšmę popiežius teikia šio Bažnyčios tėvo figūrai ir mokymui. (rk)