Paskelbtas prieš mėnesį vykusio čigonų dvasininkų susitikimo baigiamasis dokumentas
Rugsėjo 22-25 d. Romoje įvyko pirmasis čigonų kunigų, diakonų ir vienuolių susitikimas,
surengtas Popiežiškosios migrantų ir keliaujančiųjų sielovados tarybos. Šį susitikimą
inspiravo Tarybos parengtas dokumentas - 2005 gruodžio 8 d paskelbtos „Gairės čigonų
pastoracijai“. Šis dokumentas kvietė čigonus atsiliepti pastoraciniam pašaukimui tarp
savos tautos žmonių. Praėjus daugiau kaip mėnesiui po susitikimo, Popiežiškoji migrantų
ir keliaujančiųjų Taryba parengė dokumentą, apibendrinantį šį unikalų susitikimą.
Šiais
laikais čigonų kultūra yra ypač pasikeitusi dėl technikos ir išsivystymo, bei žiniasklaidos
įtakos ir išaugusio raštingumo lygio, kas atveria didesnes evangelizacijos galimybes.
Dėl šios priežasties auga čigonų orumas, o taip pat ir noras pagelbėti savo etninės
grupės broliams ir seserims.
Katalikų Bažnyčia supranta, kad čigonų kultūra
neatsiejama nuo dainų bei šokių švenčių metu, tad ir tikėjimas galėtų būti išreiškiamas
tokiomis pat priemonėmis, artimomis šios tautos dvasiai.
Konsekruoti čigonai
tikisi, kad katalikų Bažnyčioje jie nebus ignoruojami, bus atpažinti su jų ypatingais
vidiniais turtais, kaip ir visi pakrikštytieji vienu krikštu.
Konsekruotų
čigonų uždavinys yra pakeisti savo tautos kaip vargingų žmonių, reikalingų pagalbos
įvaizdį.
Rūpestis naujais pašaukimais tarp čigonų buvo įvardytas kaip vienas
iš prioritetų konsekruotų čigonų specifinėje pastoracinėje tarnystėje.
Pagarba
kito skirtingumui pasirodo širdžių bendrystėje. Tai yra dėmesys kito žmogiškumui ir
tam, ką kitas išreiškia, gerbiant jo identitetą bei papročius, o taip pat vengiant
veiksmų bei gestų, galinčių pažeisti juos.
Konsekruoti čigonai turi ypatingą
vaidmenį nešant evangelinę šviesą savo etninės grupės broliams ir seserims, atsižvelgiant
į tai, kad daugybė sektų ir judėjimų, manipuliuodami čigonų jausmingumu nori juos
atitraukti nuo evangelinės tiesos paremtos tikėjimo protu. Čigonų evangelizacija neturėtų
apsiriboti vien tik Evangelijos skelbimu, bet turi būti paremta liudijimo ir draugystės,
broliškumo bei inkultūracijos saitais, kad ši tauta suprastų, jog moralė kyla ne
iš prievolės, o jos šaltinis yra Dievo Meilė.
Pastebėta, kad ypač Rytų Europoje
skurdas ir ypatingai sunkios gyvenimo sąlygos neigiamai įtakoja pastoracinį uždavinį
čigonų tarpe kai kuriose Rytų Europos Bažnyčiose. (rž)