Paskelbtas prieš mėnesį vykusio čigonų dvasininkų susitikimo baigiamasis dokumentas

Rugsėjo 22-25 d. Romoje įvyko pirmasis čigonų kunigų, diakonų ir vienuolių susitikimas, surengtas Popiežiškosios migrantų ir keliaujančiųjų sielovados tarybos. Šį susitikimą inspiravo Tarybos parengtas dokumentas - 2005 gruodžio 8 d paskelbtos „Gairės čigonų pastoracijai“. Šis dokumentas kvietė čigonus atsiliepti pastoraciniam pašaukimui tarp savos tautos žmonių. Praėjus daugiau kaip mėnesiui po susitikimo, Popiežiškoji migrantų ir keliaujančiųjų Taryba parengė dokumentą, apibendrinantį šį unikalų susitikimą.

Šiais laikais čigonų kultūra yra ypač pasikeitusi dėl technikos ir išsivystymo, bei žiniasklaidos įtakos ir išaugusio raštingumo lygio, kas atveria didesnes evangelizacijos galimybes. Dėl šios priežasties auga čigonų orumas, o taip pat ir noras pagelbėti savo etninės grupės broliams ir seserims.

Katalikų Bažnyčia supranta, kad čigonų kultūra neatsiejama nuo dainų bei šokių švenčių metu, tad ir tikėjimas galėtų būti išreiškiamas tokiomis pat priemonėmis, artimomis šios tautos dvasiai.

Konsekruoti čigonai tikisi, kad katalikų Bažnyčioje jie nebus ignoruojami, bus atpažinti su jų ypatingais vidiniais turtais, kaip ir visi pakrikštytieji vienu krikštu.

Konsekruotų čigonų uždavinys yra pakeisti savo tautos kaip vargingų žmonių, reikalingų pagalbos įvaizdį.

Rūpestis naujais pašaukimais tarp čigonų buvo įvardytas kaip vienas iš prioritetų konsekruotų čigonų specifinėje pastoracinėje tarnystėje.

Pagarba kito skirtingumui pasirodo širdžių bendrystėje. Tai yra dėmesys kito žmogiškumui ir tam, ką kitas išreiškia, gerbiant jo identitetą bei papročius, o taip pat vengiant veiksmų bei gestų, galinčių pažeisti juos.

Konsekruoti čigonai turi ypatingą vaidmenį nešant evangelinę šviesą savo etninės grupės broliams ir seserims, atsižvelgiant į tai, kad daugybė sektų ir judėjimų, manipuliuodami čigonų jausmingumu nori juos atitraukti nuo evangelinės tiesos paremtos tikėjimo protu. Čigonų evangelizacija neturėtų apsiriboti vien tik Evangelijos skelbimu, bet turi būti paremta liudijimo ir draugystės, broliškumo bei inkultūracijos saitais, kad ši tauta suprastų, jog moralė kyla ne iš prievolės, o jos šaltinis yra Dievo Meilė.

Pastebėta, kad ypač Rytų Europoje skurdas ir ypatingai sunkios gyvenimo sąlygos neigiamai įtakoja pastoracinį uždavinį čigonų tarpe kai kuriose Rytų Europos Bažnyčiose. (rž)