Šventasis Sostas: žmogaus orumas – tarptautinės juridinės sistemos pamatas
Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) 62-osios generalinės asamblėjos darbuose buvo
pristatyta ir aptariama neseniai įsteigtos Žmogaus teisių tarybos ataskaita.
Arkivyskupas
Celestino Migliore, nuolatinis Šventojo Sosto atstovas JTO ir Šventojo Sosto delegacijos
vadovas, taip pat pareiškė keletą pastabų.
Jau daugiau nei metai praėjo nuo
Žmogaus teisių tarybos įsteigimo. Mano delegacija vertina tas pastangas, kuriomis
ši institucija buvo sutvirtinama, tačiau tuo pat metu pažymi, kad žmogaus teisių gynimas
tampa vis labiau reiklesnis, - sakė arkivyskupas.
Anot jo, šiandien tarptautinės
bendruomenės teisėje ir moralinėje sąmonėje žmogaus orumas yra šaltinis, kuriame gimsta
visos kitos teisės. Logiška, kad žmogaus orumas turėtų pakeisti suverenią ir autonomišką
valstybės valią kaip visos juridinės sistemos, taip pat ir tarptautinės juridinės
sistemos pagrindą. Tai būtų negrįžtamas pokytis, tačiau šiandien nesunku konstatuoti,
jog šio pokyčio realizavimas daugelyje šalių nėra pakankamai jaučiamas.
Panoraminė
žmogaus teisių pasaulyje apžvalga kelia nerimą, - konstatavo Šventojo Sosto atstovas.
Nėra nė vienos teisės, įrašytos į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ar į tarptautinius
pilietinių, politinių ir kultūrinių teisių traktatus, kitus tarptautinius juridinius
instrumentus, kuri nebūtų smarkiai pažeidžiama visoje eilėje valstybių, deja, taip
pat ir tose, kurios yra Žmogaus teisių tarybos narės.
Dažnai pažeidimai išplaukia
iš vis dar giliai įsišaknijusio įsitikinimo, kad tai galia nustato žmogaus teisių
turinį. Toks požiūris nesunkiai leidžia pateisinti su žmogaus teisėmis nesuderinamas
praktikas: neigti, tam tikrais atvejais, teisę į gyvybę, kontroliuoti piliečių sąžinę
ir priėjimą prie informacijos, apriboti susirinkimo laisvę, atimti teisę į viešą teisminį
procesą ir gynybą, persekioti politinius disidentus, primesti į tėvų valią neatsižvelgiančią
gimdymų politiką, besąlygiškai riboti imigraciją, toleruoti kenksmingas darbo sąlygas,
toleruoti moterų diskriminaciją, slopinti religijos laisvę. Tai tik keletas pavyzdžių
iš labiausiai pažeidžiamų teisių.
Žmogaus teisių tarybos misija yra užpildyti
prarają tarp tarptautinių juridinių žmogaus teisių instrumentų ir realaus tų teisių
įgyvendinimo įvairiose pasaulio kraštuose. Visos valstybės turi priimti šį įsipareigojimą.
Šventasis Sostas sveikina visas iniciatyvas šia kryptimi ir pažada pilną bendradarbiavimą.
Baigdamas
savo pastabas arkivyskupas Migliore taip pat dar kartą priminė, jog šiandien daug
religijų tapo aukomis pasityčiojimų ir įžeidinėjimų, nukreiptų tiek į tikinčiuosius,
tiek į jų dvasinius bei moralinius simbolius. Tai nerimą keliantis fenomenas, kuris
trikdo taiką ir socialinį stabilumą, tiesiogiai kėsinasi į žmogaus orumą, ypač į jo
religijos laisvę. Siūlytina, kad Žmogaus teisių taryba priimtų šiuo klausimu naują
rezoliuciją, patvirtinančią visų be išimties religijų išpažinėjų teisę į religijos
laisvę, skatinančią dialogą ir debatus tarp jų, o taip pat ir su tais, kurie netiki.
Dialogas yra konkreti priemonė taikos ir bendradarbiavimo siekime.
Pačios
žmogaus teisių tarybos, netgi visų Jungtinių Tautų ir tarptautinės juridinės sistemos
tikėtinumas priklauso nuo to, kaip pasaulio valstybėse bus užtikrintos žmogaus laisvės.
(rk)