Šventasis Sostas: žmogaus orumas – tarptautinės juridinės sistemos pamatas

Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) 62-osios generalinės asamblėjos darbuose buvo pristatyta ir aptariama neseniai įsteigtos Žmogaus teisių tarybos ataskaita.

Arkivyskupas Celestino Migliore, nuolatinis Šventojo Sosto atstovas JTO ir Šventojo Sosto delegacijos vadovas, taip pat pareiškė keletą pastabų.

Jau daugiau nei metai praėjo nuo Žmogaus teisių tarybos įsteigimo. Mano delegacija vertina tas pastangas, kuriomis ši institucija buvo sutvirtinama, tačiau tuo pat metu pažymi, kad žmogaus teisių gynimas tampa vis labiau reiklesnis, - sakė arkivyskupas.

Anot jo, šiandien tarptautinės bendruomenės teisėje ir moralinėje sąmonėje žmogaus orumas yra šaltinis, kuriame gimsta visos kitos teisės. Logiška, kad žmogaus orumas turėtų pakeisti suverenią ir autonomišką valstybės valią kaip visos juridinės sistemos, taip pat ir tarptautinės juridinės sistemos pagrindą. Tai būtų negrįžtamas pokytis, tačiau šiandien nesunku konstatuoti, jog šio pokyčio realizavimas daugelyje šalių nėra pakankamai jaučiamas.

Panoraminė žmogaus teisių pasaulyje apžvalga kelia nerimą, - konstatavo Šventojo Sosto atstovas. Nėra nė vienos teisės, įrašytos į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ar į tarptautinius pilietinių, politinių ir kultūrinių teisių traktatus, kitus tarptautinius juridinius instrumentus, kuri nebūtų smarkiai pažeidžiama visoje eilėje valstybių, deja, taip pat ir tose, kurios yra Žmogaus teisių tarybos narės.

Dažnai pažeidimai išplaukia iš vis dar giliai įsišaknijusio įsitikinimo, kad tai galia nustato žmogaus teisių turinį. Toks požiūris nesunkiai leidžia pateisinti su žmogaus teisėmis nesuderinamas praktikas: neigti, tam tikrais atvejais, teisę į gyvybę, kontroliuoti piliečių sąžinę ir priėjimą prie informacijos, apriboti susirinkimo laisvę, atimti teisę į viešą teisminį procesą ir gynybą, persekioti politinius disidentus, primesti į tėvų valią neatsižvelgiančią gimdymų politiką, besąlygiškai riboti imigraciją, toleruoti kenksmingas darbo sąlygas, toleruoti moterų diskriminaciją, slopinti religijos laisvę. Tai tik keletas pavyzdžių iš labiausiai pažeidžiamų teisių.

Žmogaus teisių tarybos misija yra užpildyti prarają tarp tarptautinių juridinių žmogaus teisių instrumentų ir realaus tų teisių įgyvendinimo įvairiose pasaulio kraštuose. Visos valstybės turi priimti šį įsipareigojimą. Šventasis Sostas sveikina visas iniciatyvas šia kryptimi ir pažada pilną bendradarbiavimą.

Baigdamas savo pastabas arkivyskupas Migliore taip pat dar kartą priminė, jog šiandien daug religijų tapo aukomis pasityčiojimų ir įžeidinėjimų, nukreiptų tiek į tikinčiuosius, tiek į jų dvasinius bei moralinius simbolius. Tai nerimą keliantis fenomenas, kuris trikdo taiką ir socialinį stabilumą, tiesiogiai kėsinasi į žmogaus orumą, ypač į jo religijos laisvę. Siūlytina, kad Žmogaus teisių taryba priimtų šiuo klausimu naują rezoliuciją, patvirtinančią visų be išimties religijų išpažinėjų teisę į religijos laisvę, skatinančią dialogą ir debatus tarp jų, o taip pat ir su tais, kurie netiki. Dialogas yra konkreti priemonė taikos ir bendradarbiavimo siekime.

Pačios žmogaus teisių tarybos, netgi visų Jungtinių Tautų ir tarptautinės juridinės sistemos tikėtinumas priklauso nuo to, kaip pasaulio valstybėse bus užtikrintos žmogaus laisvės. (rk)