Aušros Vartų Gailestingumo Motinos globos atlaidai, lapkričio 11-18

Nuo ateinančio sekmadienio, lapkričio 11-osios, iki kito sekmadienio, lapkričio 18-oisos, Vilniuje vyks Aušros vartų Gailestingumo Motinos Globos atlaidai. Šiemetinių atlaidų tema: „Marija – Dievo Gailestingumo Motina“.

Pirmomis ateinančių 2008 metų balandžio mėnesio dienomis, minint trečiąsias didžiausio Dievo Gailestingumo kulto gerbėjo ir įkvėpėjo Dievo Tarno Jono Pauliaus II mirties metinės, ketinama surengti Romoje Pirmąjį Pasaulinį Apaštalinį Dievo Gailestingumo kongresą. Did˛iojo Popie˛iaus mokymo sustiprinti, viltingai laukiame šio kongreso, gilindami savo žinias apie Dievo Gailestingumą ir tikėjimą juo. Kaip tik Jonas Paulius II savo Dievo Gailestingumui skirtoje enciklikoje „Dives in misericordia“ kalba mums apie Dievo Gailestingumo Motiną Mariją. Niekas taip artimai, kaip Nukryžiuotojo Motina, nepatyrė kryžiaus paslapties... Niekas taip, kaip Marija, neaprėpė širdimi tos paslapties, to tikrai Dieviško Atpirkimo, kuris įvyko ant Kalvarijos... Marija geriausiai žino Dieviškojo Gailestingumo paslaptį“. (Dives in misericordia, 9)

Per tris pirmąsias šių metų Aušros Vartų Dievo Gailestingumo Motinos atlaidų dienas mąstysime apie tai, kaip Dievo Gailestingumas pasireiškė Marijos gyvenime, kaip Ji jį priėmė ir kaip juo vadovavosi. Evangelinio mokymo apie Dievo Gailestingumą kulminacija yra šv. Luko Evangelijos 15-ojo skyriaus palyginimai. Šv. Lukas savo Evangelijoje ypač daug dėmesio skyrė Dievo Motinai, ir neatmetama, kad kaip tik Jai yra dėkingas už išimtinį jautrumą Dievo Gailestingumo paslapčiai.

Antroji šiųmetinių Aušros Vartų Dievo Gailestingumo Motinos atlaidų dalis mums primins, jog Marija yra Bažnyčios Atvaizdas. Mums regimas Dievo Gailestingumas Marijos gyvenime tarsi veidrodyje atsispindi ir Bažnyčios gyvenime. Šioje antrojoje atlaidų dalyje trokštame atskleisti išganingąjį Dievo Gailestingumo veikimą Bažnyčioje.

Lapkričio 10 d., šeštadienį, Dievo Motinos Globos atlaidų išvakarėse, bus pateiktas bendras šių metų atlaidų Marija – Dievo Gailestingumo Motina tematikos įvadas, o kiekviena atlaidų diena bus skirta atskiriems klausimams apmąstyti.

Lapkričio 11 d., sekmadienis
„Sveika, malonėmis apdovanotoji...“ (Lk 1, 28)

Šiuos žodžius arkangelas Gabrielius ištarė Marijai Apreiškimo metu (Lk 1, 26-38). Arkangelas, kalbėdamasis su Marija, sako: „Tu radai malonę pas Dievą“, t.y. patyrei Dievo Gailestingumą. Tačiau tuo pokalbis nesibaigia: Marija ištaria tą istorinį „Fiat“, priimdama Dievo Gailestingumo paslaptį. Marija pradeda Dievo Gailestingumo kelią ir neša jį pasauliui.

Lapkričio 12 d., pirmadienis
Marija – Dievo Gailestingumo monstrancija

Apsilankymo paslaptyje (Lk 1, 39-56) Švč. Mergelė Marija, įveikdama didelius sunkumus, tarsi monstrancija neša šv. Elzbietai, o per ją visam pasauliui Gailestingąjį Išganytoją. Pati būdama reikalinga paramos, Ji su meile skuba patarnauti kitam žmogui. Žvelgdami į šv. Elzbietą, po širdimi nešiojančią šv. Joną Krikštytoją, suprantame, kad Marija ypač rūpinasi pagyvenusio amžiaus žmonėmis ir negimusiais kūdikiais.

Lapkričio 13 d., antradienis
„Jis gailestingas iš kartos į kartą“ (plg. Lk 1, 50)

Kartu su Marija trokštame šlovinti Dievą Magnificat žodžiais. Jos džiaugsmo Magnificat suskamba tik po susitikimo su Dievu (Apreiškimas) ir žmogumi (Apsilankymas). Giedoti džiaugsmingąjį Marijos Magnificat turi teisę tik tas žmogus, kuris susitinka su Dievu, Jį tikėdamas, ir su žmogumi, jį mylėdamas. Marija šlovina Dievą už Jai ir per Ją visiems žmonėms parodytą Gailestingumą. Ji moko ir ragina mus nuolat priimti, liudyti ir šlovinti Dievo Gailestingumą.

Lapkričio 14 d., trečiadienis
Dievo Gailestingumas – Evangelijos širdis

Šv. Lukas Evangelistas ypač daug vietos paskyrė Kristaus mokyme slypinčiam Dievo Gailestingumui. Todėl, kaip pabrėžia Jonas Paulius II enciklikoje apie Dievo Gailestingumą, „jo Evangelija ne veltui vadinama ‚Gailestingumo Evangelija‘“ (Dives in misericordia, 3). Penkioliktajame jos skyriuje šv. Lukas pateikia tris palyginimus: apie paklydusią avį, pamestą drachmą ir garsųjį palyginimą apie Gailestingąjį Tėvą, daugiau žinomą kaip apie sūnų palaidūną. Nepaisant to, kad žodis „gailestingumas“ čia nė karto nepavartojamas, Dievo Gailestingumo esmė parodoma ypač aiškiai (plg. Dives in misericordia, 5).

Lapkričio 15 d., ketvirtadienis
Gailestingumas ir Globa – Eucharistija ir Marija

Eucharistijoje ir per Mariją išsipildo Viešpaties Jėzaus žodžiai: „Nepaliksiu jūsų našlaičiais“ (Jn 14, 18). Marija patyrė Dievo Gailestingumą ir atsiliepė į jį Apreiškimo paslaptyje, o Bažnyčia liudija ir perteikia jį Eucharistijos sakramentu. „Eucharistija mus visada priartina prie tos meilės, kuri galingesnė už mirtį: kiek kartų valgome tą duoną arba geriame taurę, ne tik skelbiame Atpirkėjo mirtį, bet taip pat prisimename Jo Prisikėlimą ir laukiame Jo šlovingojo Atėjimo (plg. 1 Kor 11, 26; aklamacija „Romos mišiole“). Pačios eucharistinės apeigos, atliekamos atminimui To, kuris, eidamas savo mesijinę tarnystę, žodžiu ir kryžiumi apreiškė mums Tėvą, liudija apie tą neišsemiamą meilę, dėl kurios Jis trokšta nuolat jungtis su mumis ir įeiti į mus, kviesdamas prie savęs visų žmonių širdis“ (Dives in misericordia, 13).

Lapkričio 16 d., penktadienis
„Atlikta!“ (Jn 19, 30)

Šiandien, per pačią Gailestingumo Motinos iškilmę, apmąstysime Dievo Gailestingumo realizacijos kulminaciją ant Kryžiaus altoriaus, nusakytą Kristaus žodžiu: „Atlikta!“ (Jn 19, 30). Iš perdurto Kristaus šono gimsta Bažnyčia – Išganymo sakramentas. Marija yra tarnystės pavyzdys Bažnyčiai, kuri tarsi Dievo Gailestingumo prievaizdas, naudodamasis kunigiškąja tarnyste, teikia šventuosius sakramentus. Kiekvienas pakrikštytasis yra pašauktas sekti Apsilankymo paslapties Marija. Bažnyčia teikia pagalbą tiems, kurios jos reikia, konsekruotųjų asmenų, savanorių ir visų geros valios žmonių rankomis.

Lapkričio 17 d., šeštadienis
Bažnyčia, kaip Marija, skelbia ir šaukiasi Dievo Gailestingumo

Bažnyčia, sekdama Dievo Gailestingumo Motina, savo Magnificat šlovinusia Dievą ir paskelbusia pasauliui begalinį Jo Gailestingumą, giliai į širdį priima šiuos įkvėptuosius žodžius ir prijungia juos prie savosios patirties bei visos žmonijos kančių.

„Bažnyčia skelbia tiesą apie Dievo Gailestingumą, apreikštą Kristaus nukryžiavimu bei Prisikėlimu, ir išpažįsta jį įvairiais būdais. Bažnyčia taip pat stengiasi teikti gailestingumą žmonėms per žmones, matydama čia būtiną sąlygą, kad pavyktų jos pastangos sukurti ‚žmoniškesnį‘ šiandienos ir rytdienos pasaulį. Bet visais laikais ir bet kokiu istorijos tarpsniu – o ypač tokiomis neramiomis mūsų dienomis – Bažnyčia negali pamiršti maldos ir nesišaukti Dievo Gailestingumo, kai taip yra paplitusios žmoniją slegiančios ir jai gresiančios nelaimės. Tai pagrindinė Jėzuje Kristuje gyvenančios Bažnyčios teisė ir pareiga Dievo ir žmonių atžvilgiu.“ (Dives in misericordia, 15)

Lapkričio 18 d., sekmadienis
Marija – Dievo Gailestingumo Vartai

Kartu su per Mariją atėjusiu Jėzumi į pasaulį atėjo ir Dievo Gailestingumas. Dalyvaudama IŠganytojo ir pasaulio Išganymo istorijoje bei budėdama Bažnyčiai gimstant, Marija tampa Bažnyčios Motina ir toliau tarpininkauja teikiant Dievo Gailestingumą. Šią tiesą ypač išreiškia ir leid˛ia patirti Aušros Vartai. Čia stebuklinguoju Gailestingumo Motinos atvaizdu Marija išsirinko sau vietą virš miesto vartų, virš gatvės. Taip Ji eina žmogaus keliu kartu su juo, siūlo ir teikia jam Dievo Gailestingumą, veda mus savo Gailestingojo Sūnaus keliu.