Šventasis Sostas: sportas ir taika

Viena iš 62-osios Jungtinių Tautų organizacijos generalinės asamblėjos svarstytų temų buvo „sportas taikai ir vystymuisi“.

Išsakydamas Šventojo Sosto poziciją šiuo klausimu arkivyskupas Celestino Migliore, nuolatinis Šventojo Sosto atstovas JTO, pažymėjo, kad sportas buvo svarbus kai kuriose senosiose civilizacijose, tačiau šiandien sporto vaidmuo kaip niekad reikšmingas. Sportas tapo masiniu fenomenu, pajėgiu sutraukti milžiniškas minias, peržengti geografinius, socialinius, ekonominius, politinius, rasinius ir kultūrinius barjerus.

Sekančiais metais pasaulio bendruomenė dar kartą susirinks paminėti senovinės Olimpinių žaidynių tradicijos Pekine, Kinijoje, 29 kartą dabartiniais laikais.

Citius! Altius! Fortius! – Greičiau! Aukščiau! Tvirčiau! Šie trys lotyniški žodžiai, sujungti dominikono tėvo Henri M. Dideon, siekiant savo mokiniams paaiškinti sporto siekius, tapo Olimpinių žaidynių devizu ir geriausių viso pasaulio atletų tikslais.

Sportas, suvokiamas sveiku ir harmoningu būdu, yra priemonė taikiai ir pagarbiai suburti įvairioms tradicijoms ir kultūroms priklausančius žmones. Graikiška Olimpinių paliaubų tradicija gali tapti keliu į ilgalaikę taiką.

Dialogas ir susitikimas per sportą turi didelį potencialą taikos kūrimo ir konfliktų prevencijos srityje. Žinoma, įstatymai ir teisingumas lieka ilgalaikės taikos pamatais, tačiau sportas leidžia susipriešinusioms pusėms susiburti dėl bendro tikslo. Šie vienybės momentai gali būti trumpi ir paviršutiniški, tačiau tuo pat metu jie tampa svarbiais priminimais, kad žmogaus patirtyje yra daugiau dalykų, kurie mus vienija, negu kad skiria. Todėl Šventasis Sostas vertina Jungtinių Tautų sporto taikai ir vystymuisi biurą, kurio viena iš veiklų yra dialogo per sportą skatinimas konfliktų nusiaubtuose kraštuose arba regionuose.

Sportas taip pat yra asmeninio ir socialinio vystymosi veiksnys. Sporte asmuo vysto kūrybingumą ir sugebėjimus, išmoksta įveikti iššūkius, išmoksta disciplinos ir pasiaukojimo, įgyja solidarumo ir priklausymo jausmą. Šios vertybės, aukščiau asmeninės šlovės, turi atgarsių ir didesnėje bendruomenėje, padeda suprasti visų bendro gėrio vertę. Todėl skatiname sportininkus būti pavyzdžiais jaunimui ir perduoti teigiamas sporto vertybes tiek vietinei, tiek ir pasaulio bendruomenei.

Tačiau arkivyskupas Migliore taip pat konstatavo, kad sporto pasaulyje netrūksta ir piktnaudžiavimo bei nukrypimų, kurie sporto kultūrą atitolina nuo bendražmogiškų vertybių.

Vis dėlto sporto pasauliui ir toliau tenka žmogiškumo, solidarumo, tobulumo pavyzdžio vaidmuo. Žvelgiant į sportą iš tos perspektyvos, kurios centre yra asmuo, galima tikėtis, kad sporte įgyjamos dorybės taps viena iš priemonių, kurios padės visų žmonių tarpusavio santykiams tapti sveikais ir atsakingais.

Turint šį idealą prieš akis, buvo įkurtas Šventojo Sosto biuras sportui ir Bažnyčiai, dirbantis su mokyklomis, jaunimo grupėmis, su mėgėjų sportininkų asociacijomis, bet taip pat ir su profesionalais.

Olimpinis devizas primena mums, kad svarbiausias dalykas gyvenime nėra triumfas, tačiau pastangos. Tebūnie tad 2008 metų Olimpinės žaidynės dalimi tų visų pastangų, kuriomis siekiama padaryti mūsų pasaulį geresne vieta kiekvienam ir visiems, skatinant įtvirtinti neatskiriamas ir viena kitą sustiprinančias taikos, pagarbos žmogaus teisėms, vystymosi vertybes. (rk)