Mūsų mirusieji

Prisimename šiemet Romoje mirusius du mūsų Vatikano Radijo lietuvių skyriaus buvusius bendradarbius, ilgametį redaktorių, ambasadorių Kazį Lozoraitį, mirusį rugpjūčio 13 dieną ir kun. Vladą Delinikaitį, mirusį rugpjūčio 18 dieną.

Vladas Delinikaitis yra palaidotas Romoje, Verano kapinių Šv. Kazimiero Lietuvių Kolegijos Koplyčioje, o Kazys Lozoraitis Kaune, Petrašiūnų kapinėse.

*

Kun. Vladas Delinikaitis mirė sulaukęs 88 metų amžiaus.

Velionis gimė 1919 m. liepos 27 d., Tomo Delinikaičio ir Marijonos Šidlauskaitės šeimoje, Rumokų dv. Alvito parapijoje, Vilkaviškio vyskupijoje.

Baigęs Vilkaviškio kunigų seminariją buvo įšventintas kunigu 1944 metų gegužės 7 dieną. Antrojo pasaulinio karo metu iš Lietuvos pasitraukė į Bregenz miestą Austrijoje, kur dirbo sielovadoje. 1946 metų pabaigoje atvyko į Italiją, apsigyveno Romos Lietuvių Kolegijoje, priėmė Italijos pilietybę. Studijavo Popiežiškajame Grigaliaus Universitete, kur įgijo teologijos licencijato laipsnį.

Kun. Vladas Delinikaitis talkino vysk. Vincentui Padolskiui išleidžiant arkivysk. Juozapo Skvirecko į lietuvių kalbą išverstą Šv. Raštą, talkino Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos vadovybei. Velionis Popiežiškojoje Šv. Kazimiero lietuvių Kolegijoje ėjo Studijų prefekto pareigas nuo 1969 iki 1989 metų.

Kun. Vladas Delinikaitis buvo palaidotas rugpjūčio 20 dieną, Romos „Campo Verano“ kapinėse esančioje Lietuvių Kolegijos koplyčioje.

*

Kazys Lozoraitis, ilgametis Vatikano Radijo lietuvių skyriaus redaktorius, o XX amžiaus pabaigoje atgaivinus tarpvalstybinius Lietuvos ir Šv. Sosto santykius, ilgametis ir pirmasis Lietuvos Respublikos ambasadorius prie Šv. Sosto, vėliau ir ambasadoriaus prie Maltos ordino, mirė Romoje rugpjūčio 13 dieną, nelauktai, pakirtas sunkios ligos, eidamas 79-uosius metus

Kazys Lozoraitis gimė 1929 metų liepos 23 dieną Berlyne, diplomato Stasio Lozoraičio ir Vincentos Matulaitytės – Lozoratienės šeimoje. Jo tėvas tuo metu dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Vokietijoje. Su šeima grįžo į Lietuvą 1933 metais, tačiau po kelerių metų vėl teko vykti į užsienį – šįkart į Romą ir visam gyvenimui. Tėvas 1939 metų birželį buvo paskirtas Lietuvos atstovu Italijos Karalystėje. Lozoraičių šeimą Romoje užklupo 1940 metų vasarą Lietuvą ištikusi nelaimė. Sovietams užėmus Lietuvą, fašistinė Italijos vyriausybė, sovietams reikalaujant, privertė perduoti sovietų pasiuntinybei Lietuvos atstovybės pastatą „Villa Lituania“ Romos Via Nomentana gatvėje. Lozoraičių šeima, su vienuolikos metų Kaziu ir vyresniuoju broliu Stasiu persikėlė gyventi į Lietuvos atstovybę prie Šventojo Sosto.

Kazys Lozoraitis 1960 metais formaliai pradėjo dirbti Lietuvos atstovybėje, eidamas ministro Stasio Girdavainio asmeninio sekretoriaus ir vėliau atstovybės kanceliarijos vedėjo pareigas. Tuo pat metu taip pat aktyviai dalyvavo Italijos lietuvių bendruomenės veikloje.

Vatikano Radijuje Kazys Lozoraitis dirbo tris dešimtmečius. 1992 metais nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vyriausybė paskyrė jį Lietuvos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi prie Šventojo Sosto. Kazys Lozoraitis savo kaip ambasadoriaus skiriamuosius raštus įteikė popiežiui Jonui Pauliui II, o jau po metų lydėjo popiežių Joną Paulių II istorinėje popiežiaus kelionėje į Lietuvą 1993 metais. 1994 metais Kazys Lozoraitis buvo taip pat paskirtas pirmuoju Lietuvos ambasadoriumi prie Maltos Ordino. Jam pavestas diplomatines pareigas prie Šv. Sosto ir Maltos Ordino Kazys Lozoraitis ėjo iki 2004 metų, per tuos keliolika metų nusipelnęs visų pagarbos ir meilės.

Kazys Lozoraitis rugpjūčio 16 dieną buvo laikinai palaidotas Romos Prima Porta kapinėse, tačiau vykdant jo valią, rugsėjo 20 dieną buvo Lietuvos valstybės ir Bažnyčios labai iškilmingai perlaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse, greta artimųjų – senelių, tėvų ir brolio – kapų.

*

Amžinąjį atilsį duok mirusiems kun. Vladui Delinikaičiui ir ambasadoriui Kaziui Lozoraičiui, Viešpatie, ir amžinoji šviesa tešviečia jiems ir visiems ankščiau mūsų iškeliavusiems amžinybėn.