Moratoriumas dėl mirties bausmių pasaulyje

Lapkričio 2 dieną šv. Egidijaus bendruomenė ir Pasaulinė koalicija prieš mirties bausmę Niujorke Jungtinių Tautų (JTO) generalinės asamblėjos pirmininkui įteiks penkis milijonus parašų už moratoriumą dėl mirties bausmės pasaulyje.

Pastaruoju metu visos pajėgos, siekiančios mirties bausmės pasaulyje panaikinimo – vyriausybės, tarptautinės organizacijos, nevyriausybinės organizacijos – telkiasi ir deda visas pastangas, kad dabar susirinkusioje 62 JTO generalinėje asamblėjoje būtų priimta rezoliucija dėl visuotinio moratoriumo dėl mirties bausmės.

Jungtinių Tautų generalinės asamblėjos rezoliucija neturi įpareigojančios tarptautinės normos statuso, tačiau būtų reikšmingas politinis ir moralinis paskatinimas, taptų tvirtu žingsniu į visišką mirties bausmės pasaulyje uždraudimą.

Mirties bausmių panaikinimo pasaulyje šalininkams dabar yra palankus laikas. Tokią iniciatyvą vieningai remia Europos Sąjunga, priminusi, kad mirties bausmės panaikinimas yra būtina įstojimo į ją sąlyga, taip pat per šešias dešimtis kitų valstybių. Yra pagrįstų vilčių tikėtis, kad JT generalinėje asamblėjoje už rezoliuciją dėl mirties bausmių moratoriumo balsuotų virš 100 valstybių, daugiau negu pusė visų JT narių.

Šiuo metu pasaulyje apie 90 valstybių yra visiškai panaikinusios mirties bausmę, dar dešimt valstybių jos netaiko dėl kriminalinių nusikaltimų, bet pasilieka sau teisę ją taikyti, tarkime, už genocidą. Beveik keturios dešimtys valstybių juridiškai dar nėra panaikinusios mirties bausmės, tačiau per pastaruosius dešimt metų neįvykdė nė vieno nuosprendžio. Beje, iš 54 valstybių, kuriuose mirties bausmė juridiškai tebėra įteisinta, net 43 yra valdomos autoritarinių režimų.

Šiuo metu didžiausia mirties bausmių vykdytoja yra Kinija. Turimais duomenimis 2005 ji įvykdė apie 5000 mirties nuosprendžių, kurie sudaro per 90 procentų visų pasaulyje įvykdomų nuosprendžių. Po Kinijos seka Iranas su 113 nuosprendžių, Saudo Arabija įvykdė 90 mirties bausmių, Šiaurės Korėja 75 nuosprendžius, po to rikiuojasi Pakistanas (42), Vietnamas (27), Jordanija (15). Reikia priminti, kad tai oficialūs, vienaip ar kitaip patvirtinti duomenys. Realiai jie gali būti didesni.

Europoje vienintelė Baltarusija 2005 metais įvykdė du mirties nuosprendžius. Iš viso 11 demokratinę santvarką turinčių valstybių tebėra įteisinusios mirties nuosprendžius. 2005 metais vykdė mirties nuosprendžius penkios iš jų, pirmaujant Jungtinėms Amerikos Valstijoms su 60 nuosprendžių.

Vis dėlto, nepaisant to, kad paskutinį dešimtmetį pasaulyje pastebima aiški mirties bausmių atsisakymo tendencija, dar nereikia manyti, jog mūšis jau laimėtas. Panašios iniciatyvos jau yra porą kartų žlugusios. Ir dėl dabartinės rezoliucijos švelnesnio ar griežtesnio teksto vyks daug debatų.

Kalbant apie krikščionybę ir mirties bausmę, tai Senajame Testamente galima rasti eilę atvejų, už kuriuos baudžiama mirties bausme – už suplanuotą žmogžudystę, už asmens pagrobimą ir pardavimą, už kraujomaišą, už žmonių aukojimą, šabo pažeidimus ir tėvų išniekinimą. Tačiau Evangelijoje Kristaus paskelbtas meilės artimui, taip pat ir priešui principas po truputį keitė ankstesnę „dantis už dantį“ taisyklę. Jau pirmųjų amžių Bažnyčios rašytojų veikaluose galima rasti nusistatymą prieš mirties bausmę.

Bet iš kitos pusės, teologai kartais pateisindavo mirties bausmę. Antai, Tomas Akvinietis pateisino mirties bausmę nusikaltėliui tuo atveju, jei jis kelia grėsmę visai bendruomenei. Anot jo, tam, kad būtų išsaugotas visas kūnas, yra teisėta atsisakyti sugedusio to kūno nario.

Mirties bausmė galiojo ir Popiežių valstybėje, kai ji dar užėmė nemenką centrinės Italijos plotą. Paskutiniai nuosprendžiai joje įvykdyti antrosios 19 amžiaus pusės pradžioje. Po Italijos susivienijimo 1870 metais ir po Laterano paktų Popiežių valstybei įgijus dabartinį Vatikano miesto valstybės pavidalą, nebuvo įvykdyta nė vieno mirties nuosprendžio, nors juridiškai tokia galimybė buvo palikta už pasikėsinimą į popiežiaus arba kitos valstybės vadovo Vatikano teritorijoje gyvybę.

1969 metais buvo sustabdytas ir šios juridinės normos galiojimas, atsisakant mirties bausmės už bet kokį nusikaltimą.

Dabartinis katalikų Bažnyčios katekizmas aiškiai pasisako prieš mirties bausmę, laikydamas ją įsakymo “nežudyk“ sulaužymu ir Dievo dovanos – gyvybės - paniekinimu, bet taip pat pripažįsta išimtį: mirties bausmė pateisinama, jei tai vienintelis būdas visuomenei apsiginti.

Akivaizdu, kad visam moderniam pasauliui ši išimtis praktiškai nebegalioja, nes turima ir kitų būdų apsisaugoti nuo nusikaltėlio. Todėl Šventasis Sostas taip pat remia visuotinį mirties bausmės atšaukimą, o atskiros katalikiškos organizacijos ar vietinės Bažnyčios, pavyzdžiui Jungtinėse Amerikos Valstijose, yra labai aktyvios šiuo klausimu. (rk)