Visų Šventųjų iškilmė. Popiežiaus Benedikto XVI kalba

Visų Šventųjų iškilmės vidudienį popiežius Benediktas XVI sukalbėjo Viešpaties Angelo maldą ir pasakė trumpą kalbą Šv. Petro aikštėje susirinkusiems tikintiesiems. Šv. Tėvas kalbėjo:

Visų Šventųjų iškilmės dieną mūsų širdys, peržengdamos laiko ir erdvės ribas, atsiveria Dangaus dimensijai. Krikščionybės pradžioje Bažnyčios nariai vadindavosi “šventaisiais”. Pavyzdžiui, apaštalas Paulius, pirmajame laiške korintiečiams, rašo „pašvęstiesiems Kristuje Jėzuje, pašauktiesiems šventiesiems ir visiems, kurie šaukiasi mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardo (1 Kor 1,2)“. Krikščionis iš tikrųjų jau yra šventas, nes krikštas jį suvienija su Jėzumi ir jo velykiniu slėpiniu, bet drauge turi tapti šventu, su juo vis intymiau susitapatindamas. Kartais manoma, kad šventumas yra privilegijuota padėtis, skirta tik nedaugeliui išrinktųjų. O iš tiesų tapti šventu yra kiekvieno krikščionio ir net kiekvieno žmogaus pareiga! Tas pats apaštalas rašo, kad Dievas nuo amžių palaimino ir išrinko mus Kristuje „kad būtume šventi ir nesutepti jo akivaizdoje“ (Ef 1,3-4). Visi žmonės tad yra pašaukti į šventumą, kuris iš esmės reiškia gyventi taip, kaip dera Dievo vaikams, pagal tą panašumą į Jį, pagal kurį buvo sukurti. Visi žmonės yra Dievo vaikai ir visi turi tapti tuo kas yra, žengiant reikliu laivės keliu. Dievas kviečia visus priklausyti jo šventai tautai. Šis “Kelias“ yra Kristus, Sūnus, Dievo Šventasis: niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per Jį (Jn 14,6).

Bažnyčia sąmoningai taip glaudžiai suartino Visų Šventųjų iškilmę ir Vėlines - visų mirusių tikinčiųjų minėjimą. Prie maldų, šlovinančių Dievą ir pagerbiančių palaimintųjų vėles, kurių anot šiandienos liturgijos yra „milžiniška minia, kurios niekas negalėjo suskaičiuoti, iš visų giminių, genčių, tautų ir kalbų“ (Apr 7,9), jungiasi maldos už visus, kurie prieš mus perėjo iš šio pasaulio į amžintąjį gyvenimą. Jiems rytoj, Vėlinių dieną, ypatingu būdu skirsime maldas ir už juos švęsime eucharistinę Auką. Iš tikrųjų, Bažnyčia kviečia mus kasdien už juos melstis, aukoti savo kasdienius skausmus ir vargus idant, visiškai nuskaistinti, būtų ir jiems suteikta džiaugtis amžinybėje Viešpaties šviesa ir ramybe.

Popiežius baigė kalbą melsdamas Švč. Mergelės Marijos užtarimo mūsų mirusiems artimiesiems, su kuriais viliamės vieną dieną vėl susitikti šlovingame Šventųjų bendravime, palaimino susirinkusiuosius į Šv. Petro aikštę, skirtingomis kalbomis pasveikino Visų Šventųjų iškilmės Vidudienio maldos dalyvius ir palinkėjo visiems gražios šventės. (sk)