Šventojo Sosto pozicija darnaus vystymosi ir aplinkos apsaugos klausimais

Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) generalinėje asamblėjoje buvo diskutuojama apie darnų vystymąsi

Anot jo, po 2002 metų viršūnių susitikimo Johanesburge išvados patvirtino, kad ankstesnis vystymosi modelis „gaminimas - vartojimas“ yra nepakankamas ir pasiūlė kitą darnaus vystymosi modelį, susidedantį iš trijų elementų: ekonominio vystymosi, socialinio vystymosi ir aplinkos apsaugos. Šie trys elementai yra tarpusavyje susiję ir vienas kitą sustiprinantys.

Šventojo Sosto delegacija mano, kad „saugoti gamtą“ yra daugiau, negu kad ją tiesiog „ginti“. Gamtos apsauga turėtų apimti pozityvų požiūrį į žmogų, suvokiant pastarąjį ne kaip keliantį savaiminį pavojų gamtai, tačiau kaip galintį atsakingai pasirūpinti aplinka. Žmogaus ir gamtos priešpastatymą reikia pakeisti jų sąjunga.

Šventojo Sosto delegacija, pasak arkivyskupo Migliore, greta jau kitų delegacijų paminėtų tyrimų rezultatų, nori pabrėžti moralinį imperatyvą ir pareigą saugoti aplinką. Tačiau vėlgi, ši pareiga neturi būti priešpastatyta vystymuisi. Reikia išvengti dviejų kraštutinių pozicijų: iš vienos pusės, vardan gamtos apsaugos paaukoti socialinį ir ekonominį vystymąsi, iš kitos pusės, vardan ekonominio vystymosi paaukoti aplinkos apsaugą. Tikime, kad aplinkos krizės šerdis yra moralinė ir kad galima atrasti atsakingą pusiausvyrą, kurioje aplinkos apsauga ir vystymasis derėtų, - sakė nuolatinis Šventojo Sosto atstovas.

Aplinkos apsaugos klausimas yra neatskiriamas nuo kitų: nuo energetikos ir ekonomikos problemų, nuo taikos ir teisingumo, nuo nacionalinių interesų ir tarptautinio solidarumo. Tai dar vienas indikatorius, kuris rodo, jog aplinkosauginėms problemoms reikia holistinio, t.y., visa apimančio sprendimo. Kuriant aplinkosaugines politikas taip pat reikia siekti teisingumo visuomenės viduje ir tarp tautų. Ir priešingai, aplinkos degradacija dažnai yra susijusi su kraštutiniu skurdu.

Teigiamas ženklas yra tai, kad pastaruoju metu pasaulis atkreipė dėmesį į aplinkosaugines problemas, plačiai diskutuojama apie galimas klimato pasikeitimo dramatiškas pasekmes.

Norint pasiekti darnų, o ne destruktyvų vystymąsi reikia visuomenių elgesio pasikeitimo. Šiam elgesio pasikeitimui pasiekti nepakanka įstatymų. Pastarieji turi būti paremti asmeniškai priimtais etiniais įsitikinimais, perteikiamais per švietimo sistemą ar švietimo kampanijas, - teigė arkivyskupas Migliore. (rk)