Sekmadienio rytą Šv. Petro aikštėje Romoje buvo paskelbti palaimintaisiais 498 Ispanijos
Bažnyčios kankiniai.
Ispanų kankinių beatifikacijos apeigoms vadovavo Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas,
kardinolas Saraiva Martins, kuris Šv. Tėvo pavedimu paskelbė naujųjų palaimintųjų
beatifikacijos dekretus. Visi ceremonijoje į altorių garbę iškeliami kankiniai buvo
nužudyti laikotarpyje nuo 1934 iki 1937 metų, kuomet Ispanijos pilietinio karo metu
Bažnyčia patyrė ypatingai žiaurius persekiojamus. Visų jų vardai, žūties datos ir
aplinkybės yra žinomos. Ilgas sąrašas kankinių palaimintųjų apima visą Ispanijos Bažnyčios
tikrovę. 23 atskiros beatifikacijos bylos liudija, kad trys atskiri Bažnyčios persekiojimų
etapai 1934, 1936 ir 1937 metais skaudžiai pažeidė visą katalikų bendruomenę suskeldami
Bažnyčiai pavojų visame krašte.
Naujieji palaimintieji yra kilę iš 60 Ispanijos
vyskupijų. Tarp jų yra keli vyskupai ir kelios dešimtys diecezinių kunigų, diakonų,
nors didžioji naujųjų palaimintųjų dauguma buvo vienuolàs ir vienuoliai, priklausantys
16 kongregacijų.
Pasibaigus beatifikacijos Mišioms dalyvius iš savo rūmų darbo
kambario pasveikino popiežius Benediktas XVI. Šv. Tėvas kalboje, kurią pasakė Vidudienio
maldos proga, pažymėjo, kad toks gausus palaimintaisiais paskelbtų kankinių skaičius
rodo, jog aukščiausiasis liudijimas praliejant kraują nėra išimtis, skirta tik kai
kam pavieniui, o reali galimybė visai krikščionių tautai. Naujieji palaimintieji yra
moterys ir vyrai, kurie būdami skirtingo amžiaus, pašaukimo ir socialinės padėties
savo gyvybės kaina paliudijo ištikimybę Kristui ir jo Bažnyčiai. Jiems puikiai tinka
šv. Pauliaus žodžiai, kurie nuskambėjo trisdešimtojo metų sekmadienio Žodžio liturgijoje:
„Aš jau esu atnašaujamas, ir mano iškeliavimas arti, - rašo apaštalas laiške Timotiejui.
Iškovojau gerą kovą, baigiau bėgimą, išlaikiau tikėjimą“ (2 Tim 4, 6-7).
*
Pilietinis
karas, kurio metu vyko Bažnyčios persekiojimai, buvo vienas iš skaudžiausių ir ligi
šiol bene prieštaringiausiai vertinamas Ispanijos istorijoje. Todėl nestebina, kad
ir dėl šį sekmadienį Romoje surengtos beatifikacijos iškilmės Ispanijoje kilo aitrios
diskusijos, kurias, visai neatsižvelgdamos į labai sudėtingas beatifikacijų procedūras,
dažniausiai reikalaujančias ilgus metus kantrių tyrimų ir konsultacijų, sukėlė kai
kurios vietinės žiniasklaidos priemonės. Jos įžvelgė sąmoningą bandymą beatifikacijos
ceremonijos programą surengti taip, kad sutaptų su Ispanijoje vykstančiomis diskusijomis
apie rengiamą naująjį Istorinės atminties įstatymą, menantį tą patį Ispanijos pilietinio
karo laikotarpį.
Tačiau nepirmas kartas, kai skelbiami palaimintaisiais kankiniai
iš to paties pilietinio karo laikotarpio. Pradedant 1987-sius metus palaimintaisiais
buvo paskelbta kiti 479 kankiniai vienuolikoje ceremonijų. Iš pastarųjų palaimintųjų
vėliau 11 buvo paskelbti šventaisiais. Istorikai suskaičiuoja, kad laikotarpyje nuo
1934 iki 1937 metų iš viso buvo nužudyta 6 tūkstančiai 832 tikintys vyrai ir moterys.
Tuo pat metu buvo padaryti nesuskaičiuojami nuostoliai bažnyčioms ir tikinčiųjų bendruomenėms
priklausantiems religinės paskirties pastatams.
Ispanijos vyskupų konferencija
balandžio 27 dieną paskelbtame laiške savo Bažnyčios tikintiesiems išreiškė viltį,
kad naujieji palaimintieji paskatins gaivinti krikščioniškojo gyvenimo praktikavimą
taip reikalingą ypač nūdien, kai vis labiau plintant laicistiniam mentalitetui atrodo,
kad didėja pavojus susitaikymui visuomenėje. (sk)