Šeštadienio vakare Romoje šv. Jono Laterano Bazilikoje Celina Borzęcka buvo paskelbta palaimintąja

Skelbimo palaimintąja liturgijai vadovavo kard. Saraiva Martins, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas. Iškilmėje dalyvavo taip pat kardinolai Camillo Ruini, Popiežiaus vikaras Romos miestui, bei Stanislovas Dziwisz, Krokuvos arkivyskupas. Šie abu kardinolai atstovauja dvi vyskupijas susijusias su Celina Borzęcka beatifikacijos byla: Romoje buvo nagrinėjama vienuolės gyvenimas ir dorybės, tuo tarpu Krokuvoje buvo tiriamas stebuklas, įvykęs Dievo tarnaitės Celinos užtarimu.

Sakytos homilijos metu Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas dar kartą priminė palaimintųjų skelbimo reikšmę. Pasak kard. Martins, beatifikacija visada yra Dievo didybės ir gailestingumo šlovinimas, padėka už Jo begalinę meilę ir malonę, per kurią veikia savo ištikimiausiuose vaikuose. Komentuodamas dienos Švento Rašto skaitinius pabrėžė, kad nuolankumas ir dvasios neturtas yra du svarbiausi tikinčiojo maldos elementai. O kad gautume laikų pabaigoje šlovingą „teisumo karūną“, reikia būti nuolankiems ir nuolatos melstis ypatingai sudėtingais momentais, išlaikyti išbandymus ir visiškai atsiduoti teisingo ir ištikimo Dievo valiai. Būtent palaimintoji Celina, tęsė kard. Martins, auklėjo savo dukras taip, kad nuolankumas Dievui būtų vienintelis gyvenimo bei šventumo siekimo atskaitos taškas. Palaimintoji Celina yra sektinas pavyzdys, kuris mums parodo, jog žmogaus didybė nepasireiškia ypatingų darbų atlikimu, bet atsakingai išgyventi kasdienybę ir tokiu būdu atsiliepti į Dievo malonę. Palaimintoji gyveno nuolatos maldoje susivienijusi su Dievu, kuris jai pačiai padėjo nuolankiai priimti įvairias situacija ir jose matyti Viešpaties ranką.

Palaimintoji Celina jaunystėje troško tapti vienuole, tačiau, paklusdama savo tėvų norui, sutiko ištekėti ir tai priėmė kaip dieviško plano dalį. Kasdieniniam gyvenimui jėgų Celina sėmėsi iš kasdieninės Eucharistijos. Iš Kristaus aukos sėmėsi įkvėpimo ir energijos savo kasdieninei aukai. Tas pats yra teigiama ir popiežiaus Benedikto XVI posinodiniame paraginime „Sacramentum Caritatis“: Eucharistija yra bet kurios šventumo formos ištaka, ir kiekvienas mūsų pašauktas gyvenimo Šventojoje Dvasioje pilnatvei. Kiek daug šventųjų eucharistinio pamaldumo dėka padarė savo gyvenimą autentišką! [...] Šventumo šerdis visada būdavo Eucharistijos sakramentas.” (94).

Dieviškasis Mokytojas vedė motiną Celina kaip auklėti dukras. Todėl nereikia stebėtis, kad viena iš jų padėjo motinai įkurti naują Prisikėlimo Seserų kongregaciją ir yra jau paskelbta Dievo tarnaite. Palaimintoji Celina buvo tyli, nuolanki, paprasta, neatkreipdavo į save kitų dėmesio. Tikriausiai dėl to patraukė Dievo žvilgsnį, svarstė kard. Martins sakydamas homiliją.

Žmona, motina, našlė ir vienuolė – štai palaimintosios gyvenimo etapai, pažymėti nuolatiniu Dievo valios vykdymu nuolankumu, atsidavimu ir gilia malda.

Kard. Saraiva Martins, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas, palaimintosios Celinos beatifikacijos šv. Mišių homiliją užbaigė popiežiaus Benediktos XVI mokymu, kad žmogus pilnai save realizuoja šventume, susitikimo su Dievu išgyvenime. Taip šventumas tampa šviesa kitiems ir visam pasauliui. (kl)