2007-10-26 18:24:31

JTO „Nusiginklavimo savaitė“ ir "Tūkstantmečio tikslai"


Spalio 24 – 30 dienas Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) yra paskelbusi „Nusiginklavimo savaite“. Pirmoji tokia Savaitė buvo paskelbta 1978 metais ir nuo to laiko ji skelbiama kasmet tuo pačiu laiku. 1995 metais Jungtinių Tautų Organizacija kreipėsi į pilietinę visuomenę, į nevyriausybines organizacijas, prašydama aktyviai šviesti visuomenę nusiginklavimo klausimais.

Nusiginklavimo problemoms yra skiriamas labai didelis dėmesys. Tai rodo ir tai, kad Nusiginklavimo savaitės pradžia yra spalio 24 diena, kada JTO iškilmingai mini savo „gimtadienį“, mat būtent šią metų dieną 1948 –aisiais įsigaliojo Jungtinių Tautų Chartija.

Nusiginklavimo klausimai apima labai platų problemų spektrą. Tai potencialų mirtiną pavojų visai planetai keliančių branduolinių ginklų arsenalų mažinimas ir visiškas atsisakymas, kai kurių nekonvencinių – cheminių, biologinių ar itin antihumaniško veikimo – ginklų uždraudimas, griežta konvencinių ginklų gamybos ir prekybos kontrolė.

Nusiginklavimo savaitės metu Jungtinių Tautų valstybės narės raginamos atkreipti visuomenės dėmesį į nusiginklavimą. Jau yra kelios tarptautinės sutartys, kurios reguliuoja ir riboja ginklavimąsi, tarptautinėje bendruomenėje taip pat kalbamasi ir deramasi dėl papildomų normų, tačiau to akivaizdžiai per mažai. Pakanka pasiklausyt ar paskaityt, kaip šalys giriasi milijonų ar net milijardų vertės ginkluotės pardavimu ar pirkimu. Didžiosios žiniasklaidos priemonės, tuo tarpu, dažniausiai Nusiginklavimo savaitę ignoruoja. Lietuva nėra išimtis.

Manoma, kad praėjusiais metais pasaulis išleido 1208 milijardus dolerių karinėms išlaidoms. Dešimties metų bėgyje šios išlaidos išaugo 37 procentais. Toli priekyje yra JAV, kurių išlaidos, prisidėjus karinėms operacijoms Afganistane ir Irake, viršijo 500 milijardų dolerių. Antroje vietoje su 59 milijardais dolerių yra Didžioji Britanija, o trečioje Prancūzija, kurios išlaidos siekia 53 milijardus dolerių. Toliau rikiuojasi Kinija (49,2), Japonija (43,7), Vokietija (37), Rusija (34,7), Italija (29,9). Neatrodo, kad artimiausiais metais šios išlaidos sumažėtų. Antai, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neseniai užsiminė apie naujų branduolinių ginklų ir kitokios ginkluotės kūrimo bei atnaujinimo programas. Didžioji Britanija svarsto apie naujų atominių povandeninių laivų įsigijimą.

Šventasis Tėvas, Šventojo Sosto diplomatai ir nuolatiniai pasiuntiniai tarptautinėse organizacijose, Šventojo Sosto institucijų vadovai, vietinių Bažnyčių vadovai, veiklių tikinčiųjų įkurtos organizacijos nuolatos primena nusiginklavimo poreikį ir naudą visai žmonijai.

Ir turbūt jau visiems atsikyrėjo kovotojų prieš skurdą, nevyriausybinių organizacijų, Nobelio premijos laureatų pagraudenimai, jog užtektų žymiai mažesnės ginklavimuisi išleidžiamos sumos, kad būtų įgyvendinti 2000 metais beveik visų pasaulio valstybių iškilmingai duoti pažadai iki 2015 metų įgyvendinti „Tūkstantmečio tikslus“. Prisiminkime juos: per pusę sumažinti badaujančių ir mažiau nei už 1 dolerį gyvenančių planetos žmonių skaičių; užtikrinti visiems vaikams, berniukams ir mergaitėms pirminį išsilavinimą; sulyginti moterų ir vyrų teises bei galimybes, pirmiausia švietimo srityje; 2/3 sumažinti vaikų iki 5 metų amžiaus mirtingumą; 3/4 sumažinti moterų mirtingumą gimdymo metu; sukurti darnios plėtros politikas, kurios gerbia ekologines pusiausvyras, per pusę sumažinti prie geriamo vandens priėjimo neturinčių žmonių skaičių, pagerinti 100 milijonų lūšnynų kvartaluose gyvenančių žmonių gyvenimo lygį; galiausiai, sukurti pasaulinę vystymosi partnerystę, sukurti teisingesnes tarptautinės prekybos sutartis, mažiau turinčius supažindinti su naujomis technologijomis ir žiniomis.

Šie uždaviniai nėra lengvi, bet nėra ir utopiniai. Štai konkretus pavyzdys. Pasaulinės sveikatos organizacijos teigimu, kasmet neturtingose pasaulio šalyse dėl netinkamų švirkštų ir adatų naudojimo hepatitu „C“ užsikrečia du milijonai asmenų ir 5 procentai visų susirgusiųjų AIDS. Manoma, kad naudojant saugius švirkštus būtų išvengta 1 300 000 mirčių. Tačiau sterilizuotų ir saugių švirkštų kaina siekia 11 euro centų, o paprastų – tik vieną centą, todėl pastarieji ir yra pasirenkami. Jei saugūs švirkštai būtų pradėti gaminti neturtingų šalių fabrikuose ir jų kaina sumažėtų, pasauliniu lygiu sumažėtų taip pat ir užkrėtimų bei mirčių skaičius. (rk)








All the contents on this site are copyrighted ©.