JTO „Nusiginklavimo savaitė“ ir "Tūkstantmečio tikslai"
Spalio 24 – 30 dienas Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) yra paskelbusi „Nusiginklavimo
savaite“. Pirmoji tokia Savaitė buvo paskelbta 1978 metais ir nuo to laiko ji skelbiama
kasmet tuo pačiu laiku. 1995 metais Jungtinių Tautų Organizacija kreipėsi į pilietinę
visuomenę, į nevyriausybines organizacijas, prašydama aktyviai šviesti visuomenę nusiginklavimo
klausimais.
Nusiginklavimo problemoms yra skiriamas labai didelis dėmesys.
Tai rodo ir tai, kad Nusiginklavimo savaitės pradžia yra spalio 24 diena, kada JTO
iškilmingai mini savo „gimtadienį“, mat būtent šią metų dieną 1948 –aisiais įsigaliojo
Jungtinių Tautų Chartija.
Nusiginklavimo klausimai apima labai platų problemų
spektrą. Tai potencialų mirtiną pavojų visai planetai keliančių branduolinių ginklų
arsenalų mažinimas ir visiškas atsisakymas, kai kurių nekonvencinių – cheminių, biologinių
ar itin antihumaniško veikimo – ginklų uždraudimas, griežta konvencinių ginklų gamybos
ir prekybos kontrolė.
Nusiginklavimo savaitės metu Jungtinių Tautų valstybės
narės raginamos atkreipti visuomenės dėmesį į nusiginklavimą. Jau yra kelios tarptautinės
sutartys, kurios reguliuoja ir riboja ginklavimąsi, tarptautinėje bendruomenėje taip
pat kalbamasi ir deramasi dėl papildomų normų, tačiau to akivaizdžiai per mažai. Pakanka
pasiklausyt ar paskaityt, kaip šalys giriasi milijonų ar net milijardų vertės ginkluotės
pardavimu ar pirkimu. Didžiosios žiniasklaidos priemonės, tuo tarpu, dažniausiai Nusiginklavimo
savaitę ignoruoja. Lietuva nėra išimtis.
Manoma, kad praėjusiais metais pasaulis
išleido 1208 milijardus dolerių karinėms išlaidoms. Dešimties metų bėgyje šios išlaidos
išaugo 37 procentais. Toli priekyje yra JAV, kurių išlaidos, prisidėjus karinėms operacijoms
Afganistane ir Irake, viršijo 500 milijardų dolerių. Antroje vietoje su 59 milijardais
dolerių yra Didžioji Britanija, o trečioje Prancūzija, kurios išlaidos siekia 53 milijardus
dolerių. Toliau rikiuojasi Kinija (49,2), Japonija (43,7), Vokietija (37), Rusija
(34,7), Italija (29,9). Neatrodo, kad artimiausiais metais šios išlaidos sumažėtų.
Antai, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neseniai užsiminė apie naujų branduolinių
ginklų ir kitokios ginkluotės kūrimo bei atnaujinimo programas. Didžioji Britanija
svarsto apie naujų atominių povandeninių laivų įsigijimą.
Šventasis Tėvas,
Šventojo Sosto diplomatai ir nuolatiniai pasiuntiniai tarptautinėse organizacijose,
Šventojo Sosto institucijų vadovai, vietinių Bažnyčių vadovai, veiklių tikinčiųjų
įkurtos organizacijos nuolatos primena nusiginklavimo poreikį ir naudą visai žmonijai.
Ir
turbūt jau visiems atsikyrėjo kovotojų prieš skurdą, nevyriausybinių organizacijų,
Nobelio premijos laureatų pagraudenimai, jog užtektų žymiai mažesnės ginklavimuisi
išleidžiamos sumos, kad būtų įgyvendinti 2000 metais beveik visų pasaulio valstybių
iškilmingai duoti pažadai iki 2015 metų įgyvendinti „Tūkstantmečio tikslus“. Prisiminkime
juos: per pusę sumažinti badaujančių ir mažiau nei už 1 dolerį gyvenančių planetos
žmonių skaičių; užtikrinti visiems vaikams, berniukams ir mergaitėms pirminį išsilavinimą;
sulyginti moterų ir vyrų teises bei galimybes, pirmiausia švietimo srityje; 2/3 sumažinti
vaikų iki 5 metų amžiaus mirtingumą; 3/4 sumažinti moterų mirtingumą gimdymo metu;
sukurti darnios plėtros politikas, kurios gerbia ekologines pusiausvyras, per pusę
sumažinti prie geriamo vandens priėjimo neturinčių žmonių skaičių, pagerinti 100 milijonų
lūšnynų kvartaluose gyvenančių žmonių gyvenimo lygį; galiausiai, sukurti pasaulinę
vystymosi partnerystę, sukurti teisingesnes tarptautinės prekybos sutartis, mažiau
turinčius supažindinti su naujomis technologijomis ir žiniomis.
Šie uždaviniai
nėra lengvi, bet nėra ir utopiniai. Štai konkretus pavyzdys. Pasaulinės sveikatos
organizacijos teigimu, kasmet neturtingose pasaulio šalyse dėl netinkamų švirkštų
ir adatų naudojimo hepatitu „C“ užsikrečia du milijonai asmenų ir 5 procentai visų
susirgusiųjų AIDS. Manoma, kad naudojant saugius švirkštus būtų išvengta 1 300 000
mirčių. Tačiau sterilizuotų ir saugių švirkštų kaina siekia 11 euro centų, o paprastų
– tik vieną centą, todėl pastarieji ir yra pasirenkami. Jei saugūs švirkštai būtų
pradėti gaminti neturtingų šalių fabrikuose ir jų kaina sumažėtų, pasauliniu lygiu
sumažėtų taip pat ir užkrėtimų bei mirčių skaičius. (rk)