„Už pasaulį be smurto: religijų ir kultūrų dialogas“

Tai tema Neapolyje pirmadienį darbus pradėjusio tarp-religinio mitingo, kurį surengė Šv. Egidijaus bendruomenė ir su kurio dalyviais sekmadienį susitiko popiežius Benediktas XVI. Popiežius atsisveikindamas palinkėjo visiems jo dalyviams sėkmingo darbo šiame svarbiame susitikime.

Visi pagrindiniai Tautų ir religijų mitingo susitikimo delegatai inauguraciniame posėdyje pasakytose kalbose pratęsė Šv. Tėvo iškeltą mintį, kad religijos niekuomet negali būti smurto nešėjos ir kad niekad negalima šauktis Dievo siekiant pateisinti blogį ir smurtą. Konstantinopolio ekumeninis patriarchas Baltramiejus I kalbėjo, jog būtina puoselėti dialogo kultūrą tarp religijų, kurios kartais pasižymi uždarumu ir absoliutizmu, galinčiu privesti prie ekstremizmo ir smurto. Izraelio aškenazių didžiojo rabino Yona Metzger raginimą nepamiršti idėjos įsteigti religijų Jungtines tautas užtarė Jungtinių Arabų Emiratų universiteto steigėjas, Ezzeddin Ibrahim, kuris tačiau metė rimtų kaltinimų kai kurių didžiųjų galybių liudijamam agresyvumui, smerkdamas tiek karines okupacijas, tiek kai kurių musulmoniškų grupių ir šio tikėjimo pavienių išpažinėjų vedamus smurto veiksmus. Šv. Egidijaus bendruomenės steigėjas Andrea Riccardi kalbėjo apie neapykantos kitiems kultūrą, sudarančią prielaidas religijomis pateisinti terorizmą. Tačiau Riccardi ragino nepasiduoti pesimizmui. Religijos, pasak jo, yra veikiamos visoms joms bendros jėgos; jos tikį į Dievo dvasią ir jo veikimą. Būtina taikos iniciatyvomis tiesti tiltus į ten, į kur atrodo, jog viskas nukrypsta, - kalbėjo Šv. Egidijaus bendruomenės steigėjas.

Tautų ir religijų mitingo inauguraciniame posėdyje kalbą pasakė Popiežiškosios migrantų ir keliautojų sielovados tarybos sekretorius arkivyskupas Agostino Marchetto.

Arkivyskupas savo kalboje aptarė legalios ir nelegalios žmonių migracijos Europos valstybėms iškeliamus iššūkius. Visi kraštai gali apsispręsti priimti ar nepriimti pareiškusius norą imigruoti, tačiau ne tikrus pabėgėlius, kurių teisę sulaukti prieglobstį laiduota tarptautinė teisė. Bet užverti migrantams duris yra nesusipratimas. Svarbu, kad valstybės normuotų imigraciją atitinkamais įstatymais taip, kad migrantai nebūtų verčiami rinktis nelegalių kelių į jas. Nemažiau svarbu migrantams suteikti galimybes pritapti prie naujos visuomenės, o pastarosioms prisitaikyti prie jų. Tik per integravimą skatinančių strategijų kūrimą bus galima tikėtis, kad imigrantai praturtins svečios šalies visuomenę labiau, nei ją disorientuoja. Arkivyskupas Marchetto tikino, jog imigrantai yra dalis sprendimo, o ne problema. Nūdienos emigrantams reikia Europos nemažiau, nei Europai emigrantų. Užsidariusi Europa būtų vidutiniškesnė, vargingesnė, silpnesnė ir senesnė. Atvira Europa būtų teisingesnė, turtingesnė, tvirtesnė ir jaunesnė. Iš tiesų, - ant arkivyskupo, - naujasis pasaulio veidas, kurį matome dabar, turi globalizacijos atspalvį, o visos iškylančios problemos tapo planetarinėmis. Pavyzdžiui, nei viena valstybė, kokia galinga ji bebūtų, šiandien negali viena užtikrinti taikos, išspręsti migracijos ir tautinių mažumų problemų, išgelbėti nepamatuoto žemės turtų eksploatavimo pažeistą ekologinę pusiausvyrą.

Arkivyskupas savo kalboje aptarė dar vieną aplinkybę, kuri yra būdinga ne tik žmonių migracijos judėjimui, bet ir visai dabartinio pasaulio istorijai, o be to, kai ką gąsdina. Yra nenuginčijamas faktas, - kalbėjo prelegentas, - kad nemaža migrantų dalis yra musulmonai, tačiau kai kas būgštauja, kad drauge yra prasidėjusi islamo ir jos kultūros invazija. Pastarojo meto istorija ir įvykiai kai kam sudaro įspūdį radikalios ir gal net neišsprendžiamos priešpriešos tarp krikščioniško ir musulmoniško pasaulių, nors šis konfliktas iš tiesų yra priedanga kitokios rūšies siekiams, pavyzdžiui ekonominio ir politinio pobūdžio. Tačiau šiandien kaip niekad būtina ieškoti ramaus, blaivaus ir dalykiško dialogo tarp abiejų religijų. Šis dialogas privalo būti nepaviršutiniškas ir abiejų pusių norimas. Jei kai kurie islamo kraštai ir remia integralistinius sąjūdžius, kurie vykdo teroristinius veiksmus ir juos motyvuoja fanatiškais samprotavimais, kuriuose supainiojama Korano ištraukos bei šaukiamasi keršto už šimtametes vakarų kolonizatorių ir išnaudotojų skriaudas, tai neturėtume daryti klaidos tokį integralizmą vertindami kaip vienintelę tikrą islamo išraišką. Taip darydami, anot arkivyskupo Marchetto, tik dar labiau sustiprinsime tuos pačius integralistus, kurie siekia savo, kaip viso musulmoniško pasaulio sąžinės, pripažinimo. (sk)