Maskvos patriarchato atstovai pasitraukė iš Ravenoje vykstančios katalikų – ortodoksų asamblėjos

Maskvos patriarchato delegacija sustabdė savo dalyvavimą Ravenoje vykstančioje Tarptautinės katalikų ir ortodoksų Bažnyčių teologinio dialogo mišriosios komisijos plenarinėje asamblėjoje. Šio sprendimo pretekstas – Maskvos nepripažįstamos Estijos ortodoksų Bažnyčios atstovų pakvietimas į Raveną.

Komentuodamas šį netikėtą sprendimą, Vatikano spaudos salės direktorius tėvas Federico Lombardi sakė, jog lieka viltis, kad ortodoksų vidaus problemos nepakenks dvišaliam katalikų ir ortodoksų Bažnyčių dialogui.

* * *

Estijos ortodoksų Bažnyčios delegatai, dėl kurių pakvietimo į Ravenos susitikimą protestuoja Maskvos patriarchatas, atstovauja Maskvos patriarchatui nepavaldžiai, Konstantinopolio patriarchato globojamai savarankiškai Estijos ortodoksų bendruomenei. Greta pastarosios tuo pat metu Estijoje veikia ir kita ortodoksų bendruomenė pavaldi Maskvos patriarchatui. Taline reziduoja du ortodoksų metropolitai – savarankiškos Estijos Bažnyčios Talino metropolitas Steponas ir Maskvos patriarchato Talino metropolitas Kornelijus.

Šito dualizmo ištakos siekia praėjusio šimtmečio trečiojo dešimtmečio pradžią. Po bolševikų revoliucijos Rusijoje prasidėjo ortodoksų Bažnyčios persekiojimai. Per keletą metų buvo sunaikinta kone visa bažnyčios hierarchinė struktūra, išžudyti arba įkalinti vyskupai. Tačiau bolševikų teroras nepalietė už komunistinės Rusijos ir vėliau Sovietų Sąjungos ribų gyvavusių Maskvos patriarchatui pavaldžių ortodoksų vyskupijų. Komunistams įkalinus Maskvos patriarchą Tichoną, tuometinis Talino metropolitas Aleksandras pasiprašė Konstantinopolio globos. Konstantinopolio Bažnyčios Sinodas 1923 metų liepos 7 dieną paskelbė iškilmingą sprendimą, suteikiantį Talino vyskupui Aleksandrui savarankiško Talino ir visos Estijos metropolito titulą. Autonomiška Estijos stačiatikių Bažnyčia gana sėkmingai plėtė savo veiklą. 1924 metais buvo įkurta nauja Narvos vyskupija. Tartu universitete atidarytas ortodoksų teologijos fakultetas. 1940 metų pradžioje šiai bendruomenei priklausė 210 tūkstančių narių, tai yra maždaug 20 procentų visų Estijos gyventojų, tiek estų, tiek ir rusų kilmės Estijos piliečių.

1940 metų birželį Sovietų Sąjungai okupavus Estiją, Stalino laikais atkurtas Maskvos patriarchatas pareikalavo, kad beveik du dešimtmečius savarankiškai veikusi Estijos ortodoksų Bažnyčia pripažintų Maskvos patriarchato valdžią. 1941 metų kovo mėnesį Talino metropolitas Aleksandras buvo iškviestas į Maskvą ir priverstas nusileisti patriarchato reikalavimui. Laikinai valdyti Estijos Bažnyčią Maskva paskyrė Vilniaus ortodoksų metropolitą Sergijų. Vis dėlto, 1941 metų vasarą prasidėjus Vokietijos – Sovietų Sąjungos karui, metropolitas Aleksandras liovėsi klausęs Maskvos ir vėl ėmė savarankiškai vadovauti Estijos Bažnyčiai. 1944 metais grįžtant sovietų valdžiai, metropolitas ir nemaža dalis dvasininkijos per Vokietiją pasitraukė į Švediją ir ten atkūrė savarankiškos Estijos stačiatikių Bažnyčios Sinodą. Po metropolito Aleksandro mirties, tremtyje veikiančiai Estijos ortodoksų Bažnyčiai vadovavo Konstantinopolio patriarcho skiriami vietininkai. Tuo tarpu sovietų valdomoje Estijoje Maskva paskyrė naują savo metropolitą. 1961 metais Maskvai pavaldžios metropolijos vadovu tapo vyskupas Aleksijus Ridigeris. Po trijų dešimtmečių, 1990 metais jis buvo išrinktas Maskvos patriarchu Aleksijumi II. Į Aleksijaus vietą buvo paskirtas naujas Talino metropolitas Kornelijus.

Estijos ortodoksų Bažnyčią Maskva valdė iki nepriklausomybės atkūrimo. Pasibaigus komunistų valdymui, Estijoje vėl atgijo ir ortodoksų Bažnyčios savarankiškumo idėja. Grąžinti 1923 metais įkurtą savarankišką Bažnyčią reikalavo 54 iš 83 Estijoje veikiančių stačiatikių parapijų. Taip pat ir nepriklausomybę atkūrusios Estijos vyriausybė rėmė stačiatikių savarankiškumo siekimą. Iš pradžių netgi buvo atsisakyta Estijoje registruoti Maskvai pavaldžią bendruomenę. 1996 metais Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus II iškilmingu aktu paskelbė, kad 1923 metų sprendimas sukurti savarankišką bendruomenę galioja ir nauju savarankiškos Estijos ortodoksų Bažnyčios Talino metropolitu paskyrė Afrikoje, Zaire, gimusį Kipro graikų kilmės vyskupą Steponą. Maskva, žinoma, nei savarankiškos bendruomenės, nei jos metropolito nepripažįsta. Praktiškai Estijos ortodoksų Bažnyčia susideda iš dviejų viena kitą ignoruojančių bendruomenių, kurioms vadovauja du Talino metropolitai – Steponas ir Kornelijus. Kalbant apie šią neįprastą padėtį ir apie jos tarpkonfesines implikacijas, kaip paliudijo Maskvos patriarchato sprendimas pasitraukti iš Ravenoje vykstančių derybų, negalima užmiršti, jog net tris dešimtmečius Maskvai pavaldžios Talino metropolijos vadovas buvo vyskupas Ridigeris, dabartinis Maskvos patriarchas Aleksijus II. (jm)