Trečiadienio bendroji audiencija. Hilarijus iš Poitiers

Trečiadienio bendrojoje audiencijoje popiežius Benediktas XVI šv. Petro aikštėje susirinkusiems maldininkams trumpai pristatė Hilarijų iš Poitiers.

Jis gimė maždaug 315 metais, mirė 367-aisiais. Būdamas vietos kilmingųjų šeimos atžala, gavo gerą išsilavinimą. 353/354-iaisiais metais buvo išrinktas vietos vyskupu.

Šventasis Tėvas pažymėjo, kad Hilarijus iš Poitiers buvo vienas iš tų vyskupų, kurie paliko ryškius pėdsakus IV amžiuje. Jis gynė tikėjimą į Jėzaus Kristaus, Dievo Sūnaus, dievystę ir Dievo, kaip amžinybėje jį gimdančio, tėvystę.

356 metais buvo ištremtas į Frygiją, esančią dabartinės Turkijos regione, mat susikirto su arijonizmu, kuris tais laikais dominavo. Tremtyje Hilarijus iš Poitiers nepailstamai darbavosi dėl Bažnyčios vienybės ir, sekdamas Nikėjos susirinkimo (325) išpažinimo simboliu, parašė savo svarbiausią veikalą De Trinitate („Apie Trejybę“), kuriame pagrindė, kad Šventajame Rašte Sūnaus ir Tėvo lygybė yra patvirtinama.

Apie 360 metus Hilarijus grįžo į Poitiers ir toliau tęsė sielovadinę veiklą, o jo mokymas išplito toli už jo diecezijos ribų.

Be minėto veikalo „Apie Trejybę“, popiežius Benediktas XVI paminėjo dar ir kitus žinomus Hilarijaus darbus – „Traktatą apie Psalmes“ ir „Traktatą apie Paslaptis“, pažymėdamas, jog šio Bažnyčios daktaro ir Bažnyčios Tėvo apmąstymų išeities taškas buvo per krikštą gaunamas tikėjimas, visada einantis kartu su asmeniniu atsivertimu. (rk)