2007-10-09 17:43:32

Arkivyskupas Mamberti Jungtinėse Tautose: tarpreliginis dialogas


Dar 2006 metais Jungtinių Tautų Organizacijos generalinė asamblėja nutarė surengti aukšto lygio susitikimą su diskusija apie tarpreliginį ir tarpkultūrinį supratimą bei bendradarbiavimą taikos labui. 2007 metų gegužės mėnesį šis diskusijos projektas buvo patvirtintas, o šio spalio 4-5 dienomis ir įgyvendintas, diskusijai sukvietus politikus, religinių bendruomenių atstovus, nevyriausybinių organizacijų narius, humanistinių ir kitų pozicijų šalininkus. Tokio renginio surengimo faktas atspindi tai, kad pasaulyje, susietai su globalizacijos reiškiniu, religijų ir kultūrų sąveikų bei sąryšių klausimai darosi vis aktualesni.

Būtų daugiau nei paviršutiniška religijų ir kultūrų santykius suredukuoti į religiniu fundamentalizmu motyvuotą terorizmą. Iš šių santykių kylančios problematikos yra daug platesnės ir liečia religijos laisvę, politines teises, toleranciją ir pagarbą skirtingumui, socialinę darną.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moon, atidarydamas konferenciją, teigė, jog reikia suvaldyti pavojingą tendenciją, kuri pasireiškia tuo, kad skirtingi pasaulio populiacijos segmentai tampa vienas kitam svetimi, vienas kito nepažįstantys ir priešiški. Reikia statyti komunikacijos ir dialogo tiltus tarp paskirų asmenų, religinių bendruomenių ir tautų. Jungtinių Tautų Organizacija yra tinkama vieta tokių tiltų statybai.

Šventąjį Sostą atstovavo arkivyskupas Mamberti, užimantis Vatikane užsienio reikalų ministro postą atitinkančias pareigas.

Savo kalboje JTO generalinėje asamblėjoje arkivyskupas Mamberti priminė apie jau esančią tarpreliginio dialogo patirtį. Pakanka prisiminti pasaulio religijų lyderių susitikimus Asyžiuje, šv. Pranciškaus Asyžiečio, kuriame daugelis atpažįsta susitaikymo ir brolystės idealą, gimtajame mieste.

Arkivyskupas pabrėžė, kad prievarta nėra religijos kaip tokios savybė, tačiau iš kultūrinių ribotumų, kuriuose religijos gyveno ir vystėsi, kylantis reiškinys. Iš nesenos istorijos visi žinome atvejus, kai politikai pasinaudodavo religiniu identitetu ir nacionalistiniais judėjimais, siekdami savų tikslų. Kita vertus, kartais religijos būdavo panaudojamos mobilizuojant minias prieš socialinio neteisingumo situacijas.

Religinis jausmas yra įtakojamas daugelio faktorių. Dvasinės tradicijos jį kreipia nuo prievartos link veikimo visuomenės labui. Teologiniai ieškojimai kritiškai įvertina link ekstremizmo linkstančias pažiūras. Istoriniai ir filosofiniai klausimai padeda religijoms labiau ieškoti tiesos, suprasti save ir kitus. O dialogas ir bendradarbiavimas yra būtini tam, kad religijų santykiai būtų taikūs. Tokio dialogo prielaida yra religijos laisvė, o ne jos suvaržymas.

Religijos laisvė nepateisina kokių nors teroristinių ir kitų neteisingų veiksmų. Religijos laisvė yra pagarba žmogaus protui ir jo gebėjimui pažinti tiesą, - pabrėžė arkivyskupas Mamberti.

Jei kyla pavojus, kad tarp įvairių religinių grupių gali įsižiebti konfliktas, tada civilinė visuomenė gali ateiti joms į pagalbą. Švietimas, religinių autoritetų mobilizavimas gali prisidėti prie taikos išlaikymo. Religijos laisvės apsauga reikalauja tiek valstybės, tiek religijos atsakomybės. Religijos turi mokyti savo narius atleisti, siekti teisingumo, nes be atleidimo ir teisingumo vargu ar taika įmanoma.

Savo pasisakymo pabaigoje arkivyskupas Mamberti pabrėžė, kad tarptautinis religijų bendravimas turi pereiti į nacionalinį bei lokalinį lygį ir tapti tikinčiųjų gyvenimo praktika. Tada jis duos tikrų vaisių. (rk)








All the contents on this site are copyrighted ©.