Pasaulinė paliatyviosios globos diena. Kardinolas Audrys Juozas Bačkis apie jau prieš porą metų pasiūlytą idėją popiežiaus Jono Pauliaus II atminimui Vilniuje įkurti paliatyviosios slaugos centrą.

Šeštadienį, spalio 6 dieną, jau trečią kartą buvo minima Pasaulinė paliatyviosios pagalbos diena. Nors šių minėjimų tradicija palyginti dar nauja, pradėta tik 2005 metais, šiemetiniai Pasaulinės paliatyviosios pagalbos dienos renginiai vyksta septyniose dešimtyse pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvoje. Vienas pagrindinių šiemetinių minėjimų akcentų yra 500 koncertų maratonas, rengiamas Pasaulinę dieną mininčiose šalyse. Lietuvoje toks koncertas surengtas sekmadienį Kauno Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje.

Prieš dvejus metus pradėta minėti Pasauline paliatyviosios pagalbos diena norima atkreipti didesnį visuomenės dėmesį į nepagydomų ligonių likimą ir į specifinės tokių ligonių slaugos problemas. Paliatyviosios medicinos esmė – sumažinti ligonio kančią, kad jo gyvenimo pilnatvė nenukentėtų. Tai jautrus požiūris gydant, slaugant mirštantįjį ir suteikiant dvasinę pagalbą, kad mirštantis žmogus mažiau kentėtų ir iki paskutinės akimirkos išsaugotų savo asmeninį orumą. Paliatyvioji slauga - tai kartu ir garbinga ir teisinga išeitis eutanazijos pagundos akivaizdoje. Ne numarinti nepagydomą kenčiantį ligonį, bet kiek įmanoma mažinti jo fizinį skausmą, mylėti jį, būti šalia jo iki paskutinės akimirkos.

Paliatyviosios slaugos tematikai buvo skirtas ir popie˛iaus Benedikto XVI laiškas, paskelbtas vasario 11-ąją minėtos šiemetinės Pasaulinės ligonių dienos proga.

„Bažnyčia remia nepagydomai ir mirtinai sergančiuosius reikalaudama teisingos socialinės politikos“,- rašė Benediktas XVI. (...) „Būtina skatinti politiką, laiduojančią sąlygas, kuriomis žmonės galėtų oriai pakelti net nepagydomas ligas ir mirtį. Čia privalu dar kartą pabrėžti būtinybę turėti daugiau paliatyviosios slaugos centrų, kurie rūpintųsi visapusiška ligonių priežiūra, teikdami jiems reikiamą žmogiškąją pagalbą bei dvasinę globą. (...) Norėčiau padrąsinti tuos, kurie kasdieniu darbu laiduoja, kad nepagydomi ir mirtini ligoniai bei jų šeimos susilauktų tinkamos ir meilės kupinos priežiūros. Bažnyčia, sekdama gerojo samariečio pavyzdžiu, visada rodė ypatingą dėmesį ligotiesiems. (...) Dabar kreipiuosi į jus, mano brangūs broliai ir seserys, kurie esate kamuojami nepagydomų ir mirtinų ligų“,- rašo Šv. Tėvas. „Akinu jus įsimąstyti į nukryžiuoto Kristaus kančias ir, vienijantis su juo, gręžtis į Tėvą, visiškai pasitikint, kad visa gyvybė, ir konkrečiai jūsų gyvybė, yra jo rankose. Patikėkite, jūsų kančios, vienijamos su Kristaus kančiomis, bus vaisingos Bažnyčios ir pasaulio poreikių atžvilgiu. Meldžiu Viešpatį sustiprinti jūsų tikėjimą šia meile, ypač užklupus išbandymams, kuriuos išgyvenate. (...) Tegu Palaimintoji Mergelė, mūsų Motina, paguodžia sergančiuosius ir palaiko visus, kurie, kaip gerieji samariečiai, paskyrė savo gyvenimą kenčiančiųjų dvasinių bei fizinių žaizdų gydymui“.

Bažnyčios mokymą apie sergančio žmogaus kančią, apie mirštančiojo globą kaip kilniausią artimo meilės formą, reikšmingai papildė Dievo Tarnas popiežius Jonas Paulius II, gyvenimo pabaigoje pats savo asmenyje tą mokymą įkūnijęs. Dėl to, po Jono Pauliaus II mirties Lietuvoje svarstant jo atminimo įamžinimą, Vilniaus arkivyskupas kardinolas Audrys Juozas Bačkis pasiūlė įkurti paliatyvisios slaugos centrą. Siūlymas iš pradžių susilaukė nemenko dėmesio, tačiau greit susidūrė ir su įvairiomis kliūtimis, o visų pirma turbūt su geros valios stoka. Šiemetinės Pasaulinės paliatyviosios pagalbos dienos proga pakalbinome kardinolą Bačkį, idėjos įkurti Vilniuje paliatyviosios slaugos centrą autorių.

Kard. Audrys Juozas Bačkis: