Lietuvos Caritas bendradarbiai aplankė kolegas Austrijoje

Š. m. rugsėjo 15 – 22 d. Lietuvos Caritas vadovai ir pagrindinių socialinių projektų koordinatoriai lankėsi Austrijos Caritas centre ir keleto vyskupijų Caritas organizacijose, kur susipa˛ino su austrų katalikų karitatyvine veikla bei darbo metodais, aktualiais ir Lietuvos šiandienai.

Lietuvos Caritas generalinis direktorius kun. Robertas Grigas, jo pavaduotoja Janina Kukauskienė, vyr. buhalterė Rita Kochanskienė, pagalbos vargstančioms šeimoms projekto vadovė Aušra Budėjienė, reikalų vedėjas Saulius Kelpšas, kalinių ir buvusių nuteistųjų globos projekto vadovas Vytautas Ilevičius aplankė nacionalinio Austrijos Carito tarnybas Vienoje, taip pat Vienos (Wien) arkivyskupijos, Zalcburgo (Salzburg) arkivyskupijos, Linco (Linz) ir St. Piolteno (St. Poelten) vyskupijų Caritas įstaigas.

Vienoje centrinio austrų Carito darbuotojai Silke Ruprechtsberger, Felicitas Filip, Christoph Petrik-Schweifer (Šveifer), Thomas Preindl supa˛indino kolegas lietuvius su darbu komunikacijos ir viešųjų ryšių srityje, tarptautiniuose ir katastrofų pagalbos projektuose. Austrijos Caritas šiuo metu teikia įvairiopą humanitarinę paramą 18-koje Azijos, Afrikos, Lotynų Amerikos valstybių, taip pat ir Rytų Europoje (Baltarusijoje).

Vienos arkivyskupijos Carito Šv. Barboros slaugos namų (Senioren- und Pflegehaus St. Barbara) vadovė Brigitta Letitzki surengė svečiams iš Lietuvos ekskursiją po šią globos įstaigą. Slaugos namuose globojami vyresnio amžiaus sunkiai sergantys, senatvinių sutrikimų, demencijos, atminties praradimo sunkumų turintys žmonės, kai jų slauga šeimos aplinkoje namiškiams tampa sunkiai įmanoma. Vidutinis namų gyventojų amžius – 90 metų.

St. Piolteno mieste Lietuvos Caritas bendradarbiai pabuvojo Emauso bendruomenės (Emmausgemeinschaft) centre, kur jo vadovas Karlas Rotenšlageris (Karl Rottenschlager) pristatė šios katalikiškos šalpos organizacijos dvasingumą ir veiklą. Emauso (pagal Evangelijoje minimą vietovę, kur nusivylę apaštalai sutiko prisikėlusį Kristų) bendruomenių judėjimą 1949 m. pradėjo prancūzas kunigas Abbe Pierre (1912-2007) , žodžiu ir pavyzdžiu skatinęs visuomenę rūpintis apleistaisiais, benamiais, atskirtyje esančiais žmonėmis. Šiuo metu pasaulyje veikia 442 Emauso bendruomenės 47 šalyse. St. Piolteno bendruomenė veikia jau 25 metus, per tą laiką jos pagalbos sulaukė apie 4.400 vargstančiųjų. Bendruomenė suteikia būstą, darbą, profesionalų gydymą nuo liguistų priklausomybių iš kalėjimų paleistiems buvusiems nuteistiesiems, benamiams ar kitaip socialiai pažeistiems asmenims (pati bendruomenė savo globotinius pagarbiai vadina “svečiais”). St. Piolteno Emmausas turi 5 įmones (medžio, metalo apdirbimo, dėvėtų baldų atnaujinimo dirbtuves ir kt.), taip pat 6 būsto projektus vyrams, moterims ir jaunimui. Nuo įkūrimo metų draugai ir rėmėjai St. Piolteno bendruomenės išlaikymui suaukojo apie 3,3 mln. eurų, - vadovas Rotenšlageris dėkingai įvardija tai kaip”duonos padauginimo stebuklą” (Emauso judėjimo emblemoje vaizduojamos dvi duoną laužančios rankos). Einamąsias bendruomenės įstaigų išlaidas padengia viešieji rėmėjai – vyriausybės, regiono, miesto struktūros. Tyrimai rodo, kad bendruomenė, drauge su apgyvendinimo, darbo, medicininės pagalbos pasiūlomis kviečianti globotinius į maldą bei tikėjimo atnaujinimą, pasiekia iki 70 % reabilitacinį efektą ir todėl yra pripažinta sėkmingiausia Austrijos socialine įstaiga.

Linco mieste, kur įsikūręs Aukštutinės Austrijos federacinės žemės Caritas centras, lietuvius globojo vyskupijos Caritas pagalbos užsienio šalims darbuotojas Christoph Muelleder (Miuleder). Linco vyskupijos Caritas veiklos kryptis, bendradarbiavimą su ES, aukų rinkimo marketingą, būdus įtraukti į Caritas darbą jaunimą (youngCaritas) labai atvirai, išsamiai ir nuoširdžiai pristatė regioninio Carito reikalų vedėjas Gerhard Reischl (Reišl), Maria Mittenhuber-Pfeifer, Michaela Hainzl (Haincl), Svetlana Varmaz, Michaela Haunold. Lietuvos Caritas kalinių globos ir reabilitacijos projekto vadovas Vytautas Ilevičius su kolege iš Linco Sigried Spindlbeck aplankė Velso (Wels) miesto kalėjimą, susipažino su integracijos buvusiems nuteistiesiems metodika, socialinės terapijos būdais, naudojamais vietos Carito įstaigose.

Pažintinę ir veiklos partnerių paieškos kelionę užbaigė vizitas Zalcburgo (Salzburgo) arkivyskupijos Carite, kur lietuvių grupę palydėjo ilgametis Lietuvos bičiulis, austrų katalikiškos literatūros gausių vertimų į lietuvių kalbą sponsorius, Švč. Jėzaus širdies misionierių vienuolijos kunigas Jakobas Fiorgas (Jakob Foerg) ir Zalcburgo Carito bendradarbis Johannes Lanser. Arkivyskupijos Carito bendruosius akcentus svečiams nuoširdžiai pristatė direktorius Hansas Kroicederis (Hans Kreuzeder). Lietuviai aplankė jauniems benamiams ir gatvės jaunimui skirtus Zalcburgo Carito krizinių atvejų nakvynės namus “Exit 7” (Notschlafstelle “Exit 7”).

Namų lankstukas drąsina: “Nors mes nenurinksim visų akmenų nuo tavo kelio, tačiau mes vertinam tave rimtai ir norime Tau padėti. Galime pasiūlyti: vietą nakvynei, valgį, dušą, skalbimo mašiną, individualią pagalbą. ...Nemokamai! …Be išankstinės registracijos!”

Bene labiausiai jaudinantį, tačiau ir šviesiausią įspūdį paliko išvyka į Zalcburgo arkivyskupijos Šv. Antano “Carito kaimą” (Caritasdorf St. Anton), esantį Bruck vietovėje Alpių kalnuose, netoli nuo aukščiausio Austrijos kalno Grosgloknerio (Grossglockner, 3.797 m.). Kaime globojami apie 70 jaunų ir vyresnių neįgalių žmonių, kur jie gydomi, gali mokytis, ugdyti savo darbinius įgūdžius. Vaizdingų kalnų ledinėmis kepurėmis fone, ryškios alpinių pievų žalumos supamą kaimiškų pastatų kompleksą sudaro maža bažnyčia, trys gyvenamieji bendrabučiai, administracijos patalpos, čia pat daržai, sodai, gėlių šiltnamiai, gyvulių ūkis, terapijai skirto jodinėjimo aikštelė. Kaip teigė už pedagoginę veiklos dalį atsakinga vadovė p. Claudia Wagner-Hegemann, silpnesnieji globotiniai gali pasilikti gyventi kaime visą laiką, pagal savo galimybes dirbti buities ir ūkio darbus. Sveikesnieji, įgiję įvairias profesijas, dirba aplinkiniuose miesteliuose. Personalo Carito kaime dirba beveik tiek pat, kiek ir globotinių, tad socialiniai darbuotojai, medikai, pedagogai nepervargę, su šypsenomis, malonūs, atitinkamai džiugi ir globotinių nuotaika, nors čia gyvena ir sunkią psichikos ar fizinę negalę turintys žmonės. Jaučiasi darbuotojų ir kaimo gyventojų tarpusavio pasitikėjimas, bičiulystės atmosfera, globotiniai natūraliai kreipiasi į administracijos atstovus vardais. Teikiamas paslaugas, kaip apskritai Austrijos socialinėje sistemoje, apmoka centrinė ir regioninė valdžia, Caritas tik skiria kvalifikuotus bendradarbius ir vykdo veiklą. Kažkiek lėšų sukaupiama iš savojo žemės ūkio produktų pardavimo, tačiau tai traktuojama daugiau kaip darbo įgūdžių ugdymo ir terapijos, o ne pelno siekimo priemonė. Austrijos valstybė nelaiko, kad daro malonę, skirdama lėšas šios ar kitų panašių Caritas įstaigų veiklai. Skirstant biudžetą socialinei sričiai, vertinama pagal atliekamo darbo kokybę. Jeigu ji atitinka nustatytus standartus, valdžia yra įstatymiškai įpareigota finansuoti darbuotojų etatus, komunalines ir kitas išlaidas – nepriklausomai nuo to, ar įstaiga valstybinė, ar bažnytinė, ar nevyriausybinė. O kadangi visuotinė patirtis vienareikšmiškai patvirtina, kad bažnytinių šalpos ir globos projektų darbas dažniausiai būna labiau motyvuotas, “nevaldiškas” ir, be to, pigesnis – didelę dalį savo socialinės rūpybos funkcijų Austrija deleguoja Carito struktūroms, drauge skirdama ir atitinkamas biudžeto lėšas. Tokio požiūrio dėka laimi tiek visuomenė, tiek pagalbos reikalingieji ir sunkumų ištiktieji.

Lietuvos Caritas delegacija parsivežė namo ne vien tik vertingas konkretaus darbo patirtis, veikimo būdus, kurių dalį bus galima sėkmingai pritaikyti telkiant paramą vargstantiesiems Lietuvoje. Galbūt lygiai svarbus buvo ir išgyvenimas, kokie panašūs mūsų siekiai toje pačioje Katalikų Bažnyčioje ( 90 % austrų – katalikai). Ir kokie visdėlto esame artimi vieni kitiems bendroje Vidurio Europos kultūros erdvėje.

Delegacijos nariai lieka nuoširdžiai dėkingi kolegoms austrams už – nenusileidžiantį lietuviškajam svetingumą, kurio dėka jie patyrė Alpių šalyje daug žmogiškos šilumos, o Vienoje, Lince ir Zalcburge buvo apgyvendinti jaukiuose bažnytiniuose svečių namuose. Dieve, atlygink ir palaikyk mūsų tautose visa, kas gera ! (Lietuvos Caritas informacija)