Prancūzijoje svarstomas naujas imigracijos įstatymas. Prancūzijos vyskupų pozicija

Šiuo metu Prancūzijoje vyksta gyvi debatai dėl naujo imigracijos įstatymo projekto, kuris rugsėjo 20 dieną buvo priimtas Prancūzijos parlamente, o spalio pradžioje atkeliavo į senato rūmus.

Imigracijos įstatymas siekia apriboti imigrantų srautą. Kadangi daugybė imigrantų į Prancūziją atvyksta kaip jau šioje šalyje esančių žmonių artimieji, giminaičiai ar šeimos nariai, įstatymas sugriežtina šeimos ir giminystės ryšių kontrolę.

Tačiau kai kurie įstatymo skirsniai kelia abejonių ir susilaukė kritikos iš opozicijos ir visuomeninių organizacijų. Savo pastabas, vykdydama savo misiją būti silpniausiųjų pusėje, išsakė ir katalikų Bažnyčia Prancūzijoje.

Kardinolas Jean Pierre Ricard, Prancūzijos vyskupų konferencijos primininkas, išsakė kritišką poziciją dviem punktais.

Pirma, Prancūzija neturėtų sukurti tik „atrankinės emigracijos“, tai yra, į šalį įleisti tik tuos imigrantus, kurie savo profesija ar kvalifikacija yra naudingi jos ekonomikai. Išskirtinai pragmatinio pobūdžio imigracijos kriterijus, nekreipiant dėmesio į kitus, galbūt tuo metu atitinka „nacionalinius interesus“, tačiau, viena vertus, žmogaus asmens sąvoka turi būti svaresnė už nacionalinius interesus, antra vertus, Prancūzija turi galvoti ir apie kitus: antai, kvalifikuotų ir išsilavinusių žmonių rekrutavimas trečiojo pasaulio valstybėse turi milžiniškų negatyvių pasekmių toms valstybėms.

Antras punktas liečia imigracijos įstatymo projekto numatomą galimybę atlikti DNR testą, nustatant giminystės ryšius. Parlamentas pritarė eksperimentiniam DNR testavimui iki 2010 metų. DNR testo šalininkai teigė, kad tai normali procedūra, kuri taikoma eiliniui Prancūzijos piliečiui, kai iškyla neaiškumų, tarkime, dėl tėvystės. Anot jų, taip bus galima, pavyzdžiui, demaskuoti korupciniu būdu gautus dokumentus, jog į Prancūziją atvykti norintis žmogus yra jau joje gyvenančio asmens giminaitis.

Tačiau siūlymas taikyti DNR testą susilaukė daug kritikos Prancūzijoje. Antai, buvo pastebėta, kad Afrikos visuomenių seksualinio elgesio praktikos ir „šeimos“ sąvokos yra kitokie negu Prancūzijoje, todėl nepakanka DNR testo nustatant ar asmuo yra šeimos narys, ar nėra. Arba dar kita situacija: nuo konfliktų kenčiančiuose regionuose dažnai pasitaiko situacijų, kai vienos šeimos vaikai dėl saugumo ar kitų motyvų yra priimami kitos šeimos ir toje šeimoje užauga kaip pilnaverčiai jos nariai. Ką šiuo atveju galėtų įrodyti DNR testas? Tik tai, kad tie vaikai „nėra“ šeimos nariai.

DNR testavimą sukritikavo ir Afrikos valstybės, Afrikos Sąjungos komisijos sekretorius Alpha Oumar Konaré pareiškė, jog tai „nepriimtina“.

Prancūzijos Bažnyčia prisidėjo prie kitų kritiškų balsų DNR testo atžvilgiu. Kardinolas Ricard paminėjo keletą motyvų: baimę, kad valstybės kontrolė asmenų atžvilgiu gali tapti pernelyg didelė. Yra suprantamas DNR testo atlikimas dėl medicininių motyvų arba tiriant kriminalinę bylą, tačiau platesnis DNR testų vartojimas kelia nerimą. Jis gali tapti pretekstu apeiti žmogaus teisių keliamus reikalavimus. Tačiau buvo pažymėti ir teigiami imigracijos įstatymo projekto aspektus – pavyzdžiui, didelis dėmesys imigrantų integracijai ir socialinei taikai. (rk)