Rusijos patriarchas Aleksijus II Europos Taryboje ir Prancūzijoje

Spalio 1 dieną Maskvos patriarchas Aleksijus II Prancūzijoje pradėjo savo vizitą, kurį daugelis vadina istoriniu, mat tai pirmas kartas kai Maskvos patriarchas priėmė katalikų Bažnyčios kvietimą apsilankyti. Kai kurie komentatoriai tai interpretavo kaip žingsnį, kuriuo ruošiamas didžiausios ortodoksiškos Bažnyčios ir Romos katalikų Bažnyčios vadovų susitikimas. Taip manyti prielaidų suteikia ir paties Aleksijaus II interviu Prancūzijos dienraščiui „Le Figaro“ metu pasakyti žodžiai, jog jis neatmeta galimybės, nors ir ne dabar, bet gal po metų ar dviejų, rūpestingai pasiruošus, susitikti su popiežiumi Benediktu XVI, su kuriuo jis turi daug bendro, kalbant apie požiūrį į krikščioniškas vertybes.

Visų pirma patriarchas Aleksijus II atvyko į Strasbūrą, kuriame buvo priimtas Strasbūro arkivyskupo Jean-Pierre Grallet, o spalio 2-ąją pasakė kalbą Europos Tarybos parlamentinėje asamblėjoje, pakviestas šios asamblėjos pirmininko Van der Linden.

Paminėsime keletą svarbiausių Maskvos patriarcho akcentuotų dalykų.

Visų pirma, Aleksijus II teigiamai įvertino pastaruoju laiku didėjantį Europos Tarybos bendradarbiavimą su religinėmis bendruomenėmis, tame įžvelgdamas atsaką į jau daugybę kartų religinių lyderių išsakytą kvietimą labiau dialoguoti.

Viena iš svarbių šio dialogo temų gali būti apie žmogų, mat būtent aplink antropologines problemas šiandien sukasi aštriausios diskusijos ar net konfliktai tarp religinių tradicijų bei pasaulietiško humanizmo.

Europos kontinente, nepaisant daugybės kultūrų įtakos, vis dėlto krikščioniškoje vertybių sistemoje susiformavo žmogaus orumo ir sąlygų, kuriose jis realizuojamas, supratimas; krikščionybė įtakojo vergovės panaikinimą, objektyvios teismo procedūros sukūrimą, etinių santykių tarp tautų susikūrimą, mokslo ir kultūros vystimąsi. Krikščionybė išmokė Europos tautas, kad žmogus yra Dievo atvaizdas, bet tuo pat metu pabrėžė, kad žmogus tikrai bus Dievo draugu ir pasieks laisvę tik eidamas moraliu keliu.

Žmogus gali nesunkiai paminti savo orumą, visiškai nesirūpinti savo minčių ir jausmų tobulumu. Tad moralės normos būtent ir siekia taip orientuoti žmogaus elgesį, kad jis atitiktų jo orumą, apibrėžtų kas jam dera ir kas nedera. Krikščioniška moralė kuria europietiškos sąmonės kodeksą, turintį nepaprastą potencialą privačiam ir visuomeniniam gyvenimui.

Nepaprastos svarbos Europai žmogaus teisių idėja taip pat susiformavo krikščioniškos moralės idėjų apie žmogaus orumą ir laisvę dirvoje.

Vis dėlto šiandien, anot patriarcho Aleksijaus II, žmogaus teisių ir moralės sąryšyje yra liūdnas įtrūkis. Tai pastebima naujos ir moralei prieštaraujančios žmogaus teisių kategorijos atsiradime, taip pat meilės aktų pateisinime su žmogaus teisių pagalba. Tačiau Europos žmogaus teisių ir pamatinių laisvių konvencijoje yra implikuota tam tikra moralė – ne kaip neapibrėžta sąvoka, bet kaip aiškus žmogaus teisių sistemos elementas, kurio reikia paisyti ginant žmogaus teises.

Be moralės paisymo, galų gale, nebus laisvės. Asmens veiksmo laisvė yra realizuojama per atsakingą pasirinkimą, kuriuo asmuo sau duoda tam tikras ribas savo paties ir visuomenės gėriui. Tokių būdu moralė užtikrina visuomenės vystimąsi. Moralės normų sugriovimas ir elgesio reliatyvizavimas, tuo tarpu, minuoja europiečio žmogaus pasaulio suvokimą ir nustumia jį už tos ribos, kurioje jis jau nebeturi dvasinio ir kultūrinio europietiško identiteto, o tuo pačiu – ir savo vietos istorijoje.

Valstybė neturi kištis į privataus žmogaus gyvenimą. Būti moraliu ar nemoraliu yra laisvo žmogaus pasirinkimo pasekmė. Tačiau viešojoje erdvėje valstybė turi palaikyti daugumai piliečių priimtiną moralę, per švietimo institucijas ir medijas propaguodama su Europos dvasinėmis ir kultūrinėmis tradicijomis susijusias vertybes.

Moralės atmetimas ir nesilaikymas sąlygoja ir socialinių problemų atsiradimą - atotrūkį tarp turtingų ir vargšų, atsakomybės jausmo ir pagarbos savo artimo atžvilgiu neturėjimą.

Kita sfera, kurioje ypatingai svarbi moralinė dimensija yra mokslo ir technologijų tikslų bei pasekmių vertinimas.

Dar vienas svarbus punktas yra religijos viešas vaidmuo. Turi būti pripažinta teisė egzistuoti religinėms motyvacijoms. Nors yra nepriimtina monopolio siekianti pasaulietiškos koncepcijos pretenzija religijas visiškai išstumti iš viešos erdvės, tačiau Rusijos ortodoksų Bažnyčia yra pasiruošusi su šia koncepcija dialoguoti. Šis dialogas yra būtinas, jei norima išvengti skirtingų pasaulėžiūrų karo.

Aleksejaus II vizito Prancūzijoje programoje numatytas susitikimas su Prancūzijos prezidentu Nicolas Sarkozy, apsilankymas Paryžiaus Dievo Motinos katedroje (Notre Dame de Paris), pasimeldžiant prie spyglių Vainiko relikvijos, taip pat susitikimai su Prancūzijos ortodoksais, tikinčiaisiais ir vyskupais. (rk)