Arkivyskupas Dominique Mamberti Jungtinių Tautų Organizacijoje
Šiuo metu Jungtinių Tautų Organizacijos būstinėje Niujorke vyksta Generalinės Asamblėjos
bendri debatai. Tarp pasisakiusiųjų buvo ir arkivyskupas Dominique Mamberti, einantis
Švento Sosto sekretoriaus santykiams su valstybėmis pareigas, prilygstančias užsienio
reikalų ministro postui.
Savo pasisakyme arkivyskupas Mamberti visų pirma prisiminė
prieš metus Generalinės Asamblėjos priimtą projektą atnaujinti JTO būstinę Niujorke.
Šis materialaus pobūdžio pastato atnaujinimas turi valstybėms priminti, jog ir pačios
organizacijos didieji tikslai, suformuluoti jau prieš šešias dešimtis metų, taip pat
turi būti nuolatos atnaujinami, vis iš naujo pakartojant „ne“ karui ir „taip“ žmogaus
orumui.
JT Chartijoje kalbama apie „tikėjimą“ žmogaus orumu ir pamatinėmis
teisėmis, pastarųjų gerbimas yra susietos su dialogu bei bendradarbiavimu tarp tautų.
Tokiu būdu yra tvirtinama, kad egzistuoja universali ir transcendentinė tiesa apie
žmogų bei jo įgimtą orumą, kuris yra ne tik pirmiau už bet kokią politinę veiklą,
bet ir nustato kokia ji turi būti. Jokia galios ideologija negali paneigti žmogaus
orumo. Iš to išplaukia, kad ir nacionaliniai interesai nėra absoliutūs, vardan jų
negalima paneigti kitos valstybės teisėtų interesų, bet, priešingai, dera rūpintis
visų tautų bendruoju gėriu.
Pagarba žmogaus orumui yra pats giliausias etinis
pamatas taikai ir tokiems tarptautiniams santykiams, kurie atitinka visų žemės tautų
poreikius. Šio principo dalinis ar visiškas nesilaikymas nulemia konfliktus, socialinę
ir ekonominę neteisybę, aplinkos degradaciją.
XXI amžiaus pradžios teroristiniai
išpuoliai paskatino kai kurių pesimistinių vizijų apie žmoniją, paremtų „civilizacijų
susidūrimo“ hipoteze, plitimą. Tautos į tai reagavo kartais grįždamos prie ekstremalaus
nacionalizmo formų, pateisindamos jėgos naudojimą ar net reliatyvizuodamos visuotines
teises į gyvybę ar religinę laisvę.
Vis dažniau diskutuojama apie kultūros
ir religijos sąsajas. Todėl Šventasis Sostas sveikina iniciatyvą surengti už kelių
dienų įvyksiantį aukšto lygio dialogą apie tarpreliginį ir tarpkultūrinį bendradarbiavimą
vardan taikos.
Arkivyskupas Mamberti išreiškė viltį, kad šis dialogas padidins
pasaulyje pagarbą religijos laisvei, bet, antra vertus, patikslino, kad ir religiniai
lyderiai bei tikintieji, norintys, jog institucijos bei netikintieji juos gerbtų,
turi patys gerbti religijos laisvę ir religiją suvokti kaip taikos, o ne prievartos
instrumentą.
Šventojo Sosto sekretorius santykiams su valstybėmis taip pat
išreiškė viltį, kad bus pasistūmėta branduolinio ginklo neplatinimo sutarties laikymesi
pasaulyje. Galutinis siekis turėtų būti visiškas branduolinių ginklų atsisakymas,
išmontuojant jau pasigamintus, o branduoline energiją naudojant tik taikiems tikslams.
Kalbant
apie branduolinius ginklus negalima užmiršti ir mažų bei lengvų ginklų nelegalios
prekybos, patenkinančios teroristinių ir kriminalinių grupuočių poreikius arba taip
vadinamųjų „kekinių“ bombų ir minų, kurios dėl savo veikimo pobūdžio ir daromos žalos
civiliams turi būti uždraustos.
Arkivyskupas Mamberti paminėjo kelis JTO atliekamus
vaidmenis, kuriuos Šventasis Sostas ypač vertina ir remia: tai darbas dėl ginkluotų
konfliktų prevencijos, o ten, kur jie jau vyksta – taikos atkūrimo ir palaikymo misijų
siuntimas; taip pat pastangos pagerinti moterų sąlygas, apginti vaikų, emigrantų ir
šeimos teises. (rk)