Penktadienio rytą, sulaukęs 96 metų amžiaus, Zambijoje mirė jėzuitų ordino narys,
garsusis misionierius ir Afrikos ganytojas kardinolas Adam Kozlowiecki.
Adam
Kozlowiecki gimė pietinėje Lenkijoje 1911 metų balandžio 1 dieną. Baigęs vidurinę
mokyklą, 1929 metais įstojo į Jėzaus Draugiją. Filosofiją studijavęs Krokuvos universitete
ir teologiją Liublino Andriejaus Bobolės teologijos fakultete, 1937 metais priėmė
kunigystės šventimus. Antrojo pasaulinio karo pradžioje, 1939 metų lapkričio mėnesį,
buvo gestapo suimtas, iš pradžių kalintas Krokuvoje, vėliau uždarytas Auschwitzo konclageryje,
o nuo 1940 metų pabaigos iki išvadavimo 1945-aisiais – Dachau. Lagerio išgyvenimus
vėliau jis aprašė 1967 metais išleistoje atsiminimų knygoje. Amerikiečiams išvadavus
Dachau stovyklą, tėvas Kozlowieckis atvyko į Romą, tačiau jau 1946 metais išvyko į
Afriką, į tuometinę Šiaurės Rodeziją (dabartinę Zambiją). 1950 metais Šventajam Sostui
įsteigus Lusakos Apaštališkąjį vikariatą, tėvas Kozlowieckis buvo paskirtas pirmuoju
jo vadovu. 1955 metais buvo konsekruotas vyskupu. Kai popiežius Jonas XXIII 1959 metais
įkūrė savarankišką bažnytinę provinciją, vyskupas Kozlowieckis tapo pirmuoju Lusakos
arkivyskupu metropolitu. Vyskupo rangas ir naujos pareigos nedaug pakeitė jo darbo
stilių. Jis ir toliau buvo misionierius, pagrindine evangelizavimo sėkmės sąlyga laikydamas
betarpišką kontaktą su žmonėmis. Arkivyskupas taip pat nuo pat pradžių buvo Zambijos
nepriklausomybės šalininkas ir už nepriklausomybę kovojančių Zambijos gyventojų rėmėjas.
Dėl to, vėliau, jau nepriklausoma Zambija jį pagerbė aukščiausiais valstybiniais apdovanojimais.
Po nepriklausomybės paskelbimo arkivyskupas Kozlowieckis kreipėsi į popiežių Paulių
VI, prašydamas, kad jį atstatydintų iš Lusakos arkivyskupo pareigų ir į jo vietą pakirtų
vietinį vyskupą. Nors ne iš karto, tačiau prašymas buvo patenkintas. Arkivyskupui
Kozlowieckiui buvo suteikta titulinė vyskupija, tačiau jis pasiliko gyventi Zambijoje.
Popiežius Jonas Paulius II 1998 metais jį pakėlė kardinolu.
Mirus kardinolui
Kozlowieckiui, dabar Šventajai kolegijai priklauso 180 narių – 104 kardinolai turintys
teisę dalyvauti konklavoje ir 76 vyresni nei 80 metų. (jm)